Pirmajame pavasario sesijos posėdyje parlamentarai vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos kandidatūros Europos Sąjungoje. Tačiau susikivirčijo dėl nepaprastosios padėties Lietuvoje pratęsimo. Dalis opozicijos mano, kad draudimai filmuoti kariuomenės technikos judėjimą ar strateginius objektus varžys žmonių teises.
Tradicinį Seimo sesijos pradžios himną šįkart lydi tylos minutė pagerbti Rusijos užpultų žuvusių ukrainiečių atminimą.
Ir – plojimai posėdį stebinčiam Ukrainos ambasadoriui ir saujelei jo tautiečių. Seimo darbotvarkėje – rezoliucija, kuri siūlo Ukrainai suteikti ES kandidatės statusą.
„Jie žūsta ir už savo laisvę, bet ir už demokratinio pasaulio idėją. Manau, kad mažiausiai, ko jie verti šalia paminklų, dainų ir atminimo, tai to, kad valstybė galėtų įtvirtinti savo europinę ateitį“, – kalba Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Visgi skubėti priimti Ukrainą į savo gretas ragina ne visos 27-ios valstybės. Ambasadorius dėkoja Lietuvai už paramą.
„Manau, Lietuvos valdžia daro viską, kas reikalinga paremti Ukrainai ir mes labai dėkingi už tai. Dirbkime kartu toliau ir kurkime naują Europą“, – teigia Ukrainos ambasadorius Petro Beshta.
Tačiau mintys – ne tik apie Ukrainos, bet ir mūsų šalies saugumą.
„Visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio turime rengtis totalinei, visuotinei gynybai. Baltijos šalys turi būti sustiprintos ir įtvirtintos taip, kad niekam nebeliktų erdvės apsiskaičiuoti“, – tikina Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Seimas pirmuoju iš trijų balsavimų pritarė Vyriausybės siūlymui gynybai skirti papildomus beveik 300 mln. eurų. Prezidentas Gitanas Nausėda kartoja, kad reikės ir daugiau.
„Privalome gerokai sparčiau didinti gynybos biudžetą – šiemet iki 2,5 proc., o artimiausiais metais – iki 3 proc. BVP. Turime atnaujinti ginkluotę, plėsti kariuomenės rezervą“, – sako G. Nausėda.
O krašto apsaugos ministras siūlo naują strategiją – tautiečius rengti pilietiniam pasipriešinimui. Pasak Arvydo Anušausko, per Šaulių sąjungą, nevyriausybines organizacijas tiek vaikai, tiek suaugusieji turi gauti daugiau žinių, kaip reaguoti ne tik į galimas karines grėsmes, bet ir kibernetines atakas.
„Ruošiasi ginti tėvynę su ginklu rankose. Tikrai didelė dalis visuomenės pasiruošusi, bet mes žinome, kad įgūdžių tiek žmonių neturi. Tuos įgūdžius reikia ugdyti“, – kalba A. Anušauskas.
„Šalia partnerių valia priešintis, meilė tėvynei ir tėvynės laisvei yra pagrindinis pilietinio pasipriešinimo įrankis“, – sako I. Šimonytė.
Tiesa, konkretaus plano, kaip tai pasiekti, dar nėra. O Seime aistrų kilo dėl nepaprastosios padėties Lietuvoje pratęsimo. Daliai opozicijos užkliuvo formuluotės dėl karo propagandos ir draudimo rinkti informaciją apie strateginius objektus ar net filmuoti karinės technikos judėjimą keliais.
„Preziumuojant, kad kiekvienas pilietis gali būti užverbuotas agentas ar diversantas. Tai labai pavojinga, tos priemonės bus taikomos ir policija galės nuspręsti jus sulaikyti, išimti filmavimo įrangą, mobilų įrenginį ir spręsti – pradėti ikiteisminį tyrimą ar ne“, – teigia „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Adresą „googlinti“ pilietis galės būdamas namuose, bet jeigu jis netyčia bus prie objekto ir domėsis tuo adresu, tai jau bus neleistinas informacijos rinkimas“, – kalba Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
Konservatoriai aiškina, kad papildomų draudimų ėmėsi iš reikalo – pirmadienį sulaikyti du asmenys, fotografavę Giraitės ginkluotės gamyklą.
„Yra fiksuoti atvejai, todėl reikia papildomo saugiklio, kad būtų didesnė kontrolė, kad priešiškų valstybių asmenys, net ne Lietuvos piliečiai, negalėtų taip lengvai privažiuoti prie mūsų strateginių objektų, taip lengvai juos fotografuoti, filmuoti“, – teigia konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Valdantieji tikina, kad policija ir toliau vadovausis protingumo kriterijais ir už nieką žmonių nebaus. Projekto nepalaikė keturios opozicinės frakcijos, tačiau valdantiesiems balsų užteko. Nepaprastoji padėtis Lietuvoje pratęsta iki balandžio 21 dienos.
