Septynių Seimo narių, iš kurių trys aną savaitę savo noru atsisakė mandatų, veiklą jau vertino Seimas, Generalinei prokuratūrai nedavęs leidimo Vytenį Andriukaitį, Vytautą Kvietkauską ir Arvydą Vidžiūną patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Dvi Seimo komisijos vertins ir toliau - Seimo Etikos ir procedūrų bei Vyriausioji tarnybinės etikos. Netrūksta ir teisėsaugos institucijų - Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) - prieštaringiausių vertinimų.
Žurnalas “Ekstra” pateikia pokalbį su generalinio prokuroro pavaduotoju Gintaru Jasaičiu.
STT operatyvinius veiksmus - slaptą telefono pokalbių klausymąsi - vykdė net dvejus metus. Jau iš pat pradžių buvo užfiksuoti verslo grupės “Rubicon group” vadovo A. Janukonio ir Seimo narių telefono pokalbiai, kuriuose vienur aiškiai, kitur užslėptai kalbėta apie piniginį atlygį už tam tikras paslaugas. Kur STT buvo anksčiau ir kodėl bombą susprogdino tik prieš prezidento rinkimus?
Galimi keli paaiškinimai. 2002 metų birželį, tada, kai ir buvo pradėti operatyviniai veiksmai, būtent šios kadencijos Seimas priėmė naują Operatyvinės veiklos įstatymą (OVĮ). Jame operatyvinio tyrimo pagrindai traktuojamai labai plačiai. Antai vienas punktų sako, kad tyrimo pretekstas gali būti “turima informacija apie veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, valstybės gynybinės galios užtikrinimui ar kitiems svarbiems nacionalinio saugumo interesams”. Faktiškai į šią sąvoką galima įtraukti bet ką.
Kai buvo rengiamas naujas Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK), į jį buvo įtraukti visi straipsniai, leidžiantys vykdyti tuos pačius veiksmus, kaip ir OVĮ. Taigi tarnyboms buvo atrištos rankos faktiškai plačiai, bet silpnokai kontroliuojamai veikai.
Aš pats esu asmeniškai prieš tokio pobūdžio operatyvinę veiklą. Pagrindinėse Europos valstybėse, Šiaurės Amerikoje tokia veikla užsiiminėja tik žvalgybos ir kontržvalgybos.
Įsivaizduokite situaciją: po trijų mėnesių operatyvinės veiklos STT pareigūnai pateikia trumpą veiklos santrauką ir prašo tyrimą pratęsti motyvuojant, kad dar nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių pirminę informaciją, dėl kurios ir pradėtas operatyvinis tyrimas. Prokuroras paprastai pasitiki operatyviniais darbuotojais ir neprieštarauja.
Svarbus veiksnys, kad užsitęsė operatyvinė veikla, buvo ir praėjusią gegužę įsigaliojęs naujasis BPK, į kurį buvo perkelti pagrindiniai OVĮ reikalavimai. Susikirto dvi problemos: kiek galima rinkti informacijos pagal OVĮ, o kada būtina pradėti ikiteisminį tyrimą.
Štai STT pareigūnai į prokuratūrą ateina su klausymosi, slapto sekimo medžiaga, bet prokuroras šimtaprocenčio vaizdo niekados nemato. Viskas priklauso nuo pareigūno sąžinės, kvalifikacijos. Jei jis sako - kontroliuoju įrašus, man dar trūksta iki ikiteisminio tyrimo pradžios, galimi du variantai: arba aš tikiu tokiu pareigūnu, ką jis rašo, arba pradedu ikiteisminį tyrimą. Galimas ir trečiasis variantas - pats STT pareigūnas nusprendžia operatyvinę bylą nutraukti.
Faktai, su kuriais Generalinę prokuratūrą supažindindavo STT, nebuvo tokie, kad būtų galima inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo. STT teikiamoje informacijoje net nebuvo minima parlamentarų pavardžių.
Taigi prielaida, kad STT galėjo specialiai “konservuoti” seimūnų įtartinus pokalbius su verslininku, nepaneigiama, jei net prokuratūrai anksčiau nebuvo žinomos politikų pavardės?
Kažkodėl niekas neatkreipė dėmesio į vieną dalyką: Seimo nariai šneka - man reikia, norėčiau tiesioginės paramos. Klausimas: atskirai paimti įrašai - kas tai yra? Ar jau yra nusikalstamos veikos požymių, ar ne? Mano supratimu, remiantis vien šiais pokalbiais, vargu ar byla perspektyvi teisme.
Kitaip situacija apvirto šių metų sausį atlikus kratą “Rubicon group” verslo grupės firmose ir pamačius kompiuteriuose esančią informaciją - ji tvirtino tai, apie ką buvo kalbama seimūnų ir A. Janukonio telefono pokalbiuose. Trumpiau sakant, kai paaiškėjo juodoji firmų buhalterija.
Krata atlikta sausį, o jus apie galimą kyšininkavimą STT informuoja tik birželį. Vėl trukdė BPK ir OVĮ susikirtimas?
Čia aš linkęs mąstyti apie STT pareigūnų nerangumą. Užsienio valstybėse slapta pokalbių klausantys pareigūnai juos tą pačią dieną iššifruoja, o pas mus pokalbiai įrašinėjami į diskelius. Nuo pareigūno sąžinės priklauso, po kiek laiko jis juos perklausys. Nepamirškime ir dar vieno veiksnio - kiek laiko reikia kad ir vienos dienos pokalbiams iššifruoti?
Aišku, tai nepateisinama. Todėl kai birželį sužinojau apie bręstantį skandalą, STT vadovų ir paklausiau - kur jūs buvote prieš tris, devynis mėnesius?
Taigi darytina išvada, kad dvejus metus Generalinei prokuratūrai apie STT kaupiamą informaciją nebuvo pranešama?
Visiškai teisingai.
Ar tai reiškia, kad STT nepasitikėjo Generaline prokuratūra?
Logiškai ši situacija nepaaiškinama.
Faktiškai taip daro visi operatyvinės veiklos subjektai. Po istorijų su R. Paksu buvo sukviestas pasitarimas ir paklausta: kaip iš jūsų išlupti, kad atneštumėte viską, ką prisirašėte. Visi pakėlė rankas.
Nenori nuplukdyti informacijos?
Ne vien dėl šios priežasties. Paprasčiausiai nesuspėjama laiku apdoroti gautos informacijos.
Akcentuojama, kad vadinamame kyšininkavimo skandale nesurinkta pakankamai faktinių duomenų, galėsiančių patvirtinti įtarimus dėl galimo kyšininkavimo. Ar dėl to Generalinė prokuratūra galėtų priekaištauti STT?
Abejoju. Klausiama, kodėl nebuvo modelio, kodėl seimūnai nebuvo sulaikyti įvykio vietoje su pinigais? Klausimai pagrįsti. Bet yra kita problema: koks yra klasikinio kyšio išaiškinimas? Tada, kai viena pusė dirba su teisėsauga. Šiuo atveju nė viena pusė su teisėsauga nedirbo ir nebūtų norėjusi dirbti. Vadinasi, lieka kiti įrodinėjimo būdai. Šiuo atveju - pokalbiai ir juodoji buhalterija.
Jei nenutvertas už rankos su pinigais, kaip kyšio davimą ir ėmimą galima įrodyti teisme? Kodėl teismas turėtų patikėti telefono pokalbių įrašais?
Prokurorai, STT ikiteisminio tyrimo pareigūnai iš pradžių turėjo tik pokalbius, juodąją buhalteriją - viskas sutampa. Iki to momento, kol nebuvo patikrintos partijų kasos ir dokumentai, mes negalėjome šios veikos kvalifikuoti kaip kyšio. Nes jei Seimo nariai būtų įnešę pinigus į kasą, lieka tik buhalteriniai straipsniai, ir tai jie nebeliečia partijų arba Seimo narių veiklos. Dėmesys būtų nukreiptas į “Rubicon” kompaniją - iš kur jų gryni pinigai.
Kokias galima daryti išvadas? Arba pinigai buvo paimti į asmeninę kišenę, arba panaudoti grynais partijos reikmėms.
Tiek pirmu, tiek antru atveju Baudžiamasis kodeksas numato kyšininkavimą.
Tačiau neapklausus Seimo nario kaip įtariamojo ir nesužinojus jo pozicijos, negalima numatyti bylos perspektyvos - keliaus ji į teismą ar bus nutraukta.
Seimo narys turi dvigubą statusą: jis - ir valstybės tarnautojas, ir politikas. Kodėl politikas, veikdamas teisėtai ir atvirai, tai yra pasisakydamas už vieną ar kitą įstatymą, negali būti tarpininkas finansuojant jo partiją?
Šiuo atveju filosofija atmetama: BK 225 straipsnis aiškiai sako apie valstybės tarnautoją, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmusį kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Situacija su Seimo nariais į šią situaciją “įsipiešia” be jokių pagražinimų.
BPK 230 straipsnis aiškina, kad valstybės tarnautojai yra ir valstybės politikai.
Kaip prognozuojate ikiteisminio tyrimo pabaigą: ar byla pateks į teismą, jei taip, kokie bus pateikti rimti įrodymai.
Generalinė prokuratūra laikosi vienos nuomonės: kol nebus apklausti įtariamieji, atlikti kiti tyrimo veiksmai, nuspręsti, ar byla pateks į teismą, neįmanoma.
Antra, kai kalbama apie bylos teisminę perspektyvą, greičiausiai kai kas nori senoviškai, tarybiškai mąstyti ir pasielgti. Suprantu šio klausimo potekstę: generalinis prokuroras negalėjo eiti į Seimą neįsitikinęs, kad baudžiamoji byla atsidurs teisme. Jei jis nuėjo ir byla nepasieks teismo, jam reikės arba pačiam atsistatydinti, arba jis bus atleistas.
Pamąstymas labai gražus. Bet taip mąstyti buvo galima, kai veikė senasis BPK. Naujajame kodekse numatyta, kad jei nesurenku pakankamai įrodymų, turiu teisę nutraukti bylą. Tai teisėti veiksmai, nenumatantys atsakomybės.
Pasvarstykime: nenorėdamas galimo skandalo, generalinis prokuroras tylomis galėjo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Bet kas atsitiktų? Po tam tikro laiko - tuo esu įsitikinęs - pokalbiai atsirastų spaudos leidiniuose, televizijose. Tai ne pats blogiausias variantas, nors skandalas - būtų didelis. Vadinasi, visi žiūri į generalinį prokurorą: ak, jūs nutraukėte tyrimą? O kodėl?
Sakykime, neišlenda šie pokalbiai. Bet pasikeičia politinė valdžia. Kaip manote, ar politiniai oponentai nesužinos, kad nutraukta medžiaga guli neatlikus visų tyrimo veiksmų? Kas bus? Vėl bus toks pat triukšmas: tu buvai kišeninis, tu nutraukei.
Kitaip tariant, prokuratūroje apie politinius padarinius pamąstyta ir priimtas sprendimas maksimaliai, kiek įmanoma, atlikti tyrimo veiksmus, kad būtų sudėti taškai - ar byla keliaus į teismą, ar ji bus nutraukta.
Kita bėda: Seime visi puolė vertinti, ar mes esame surinkę pakankamai įrodymų, kad šią bylą būtų galima perduoti teismui. Štai čia - didžiausia tragedija.
Valdas Kvedaras, Rimantas Varnauskas
“Ekstra”
