Vyriausybė posėdyje pirmadienį patvirtino ir teikia Seimui išvadą, kad gerai besimokančiu studentu būtų laikomas tas, kuris baigia sesiją be akademinių skolų.
Jei tokiam siūlymui Seimas pritars, naujas gerai besimokančio studento apibrėžimas įsigalios nuo kitų metų pradžios.
Premjeras Gediminas Kirkilas po neeilinio Vyriausybės posėdžio, kuriame svarstytas vienintelis „gerai besimokančio“ studento klausimas, žurnalistams sakė, kad apsisprendimą kitąmet "dengti visų egzaminus išlaikiusių studentų mokslą" lėmė kitų Europos valstybių patirtis šioje srityje.
„Daugiausia mes pasirėmėme Europos Sąjungos šalių patirtimi. Kriterijus nustatyti, kokiais balais - ar 7, ar 8, ar koks nors kitas, bendrą vardiklį surasti labai sunku, nes balų vidurkis humanitarinių universitetų ir tiksliųjų labai skiriasi - tuo atveju arba vieni, arba kiti būtų nukentėję. Todėl aš manau, kad tuo keliu nuėjo daugelis ES valstybių, kad remia visus pažangius studentus“, - kalbėjo premjeras.
Anot jo, kitų metų biudžete numatyta apie 45 mln. litų, reikalingų padengti lėšų trūkumui, susidarysiančiam, jei už mokslą nemokės visi studentai, neturintys akademinių skolų. Tačiau G.Kirkilas nepaaiškino, iš kur šios lėšos bus gautos ir kokios sritys nukentės perskirstant pinigus.
„Bet kokiu atveju šie pinigai bus paskirti. (...) Švietimas yra mūsų prioritetas ir tie pinigai turės būti surasti. (...) O kas nukentės, jūs patys pamatysit biudžeto projekte ir svarstykite. Aš tai nematau, kad čia kas nukentės (...). Investicijos į aukštąjį mokslą dabar - pagrindinis kelias Lietuvai, todėl mes čia ir koncentruojamės - į mokslą, į slėnius. (...) Kas nukentės, tai tik biurokratai - jų bus mažiau“, - kalbėjo G.Kirkilas.
Jis teigė, kad aukštajam mokslui reikalingos lėšos bus rastos tik kitąmet ir naujoji tvarka, jei ją patvirtins Seimas, įsigalios nuo 2009-ųjų. Šį semestrą, anot G.Kirkilo, papildomų lėšų studijų įmokoms kompensuoti nebus skirta. Tad rudens semestrą liks galioti Seimo vasarą patvirtinta tvarka, kad gerai besimokančiais laikomi tie studentai, kurių vidurkis ne mažesnis nei „aštuoni“.
„Šį semestrą negalima priimti sprendimo. (...) Šių metų biudžete mes neturime jokių papildomų pinigų, nes įstatymas priimtas metų eigoje. O biudžetas nėra perskirstomas“, - sakė premjeras.
Šis klausimas įtrauktas į Seimo plenarinio posėdžio preliminarią darbotvarkę - parlamentas jį turėtų svarstyti pirmadienį popiet.
Lietuvos įstatymai gerai besimokantiems studentams garantuoja nemokamą mokslą. Pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją, patvirtintą praėjusį birželį, gerai besimokantis yra tas studentas, kurio vidurkis - ne mažesnis kaip „aštuoni“.
Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto svarstymo stadijoje paprašė Seimas, kuris liepą po pateikimo jai pritarė. Jei gerai besimokančiais būtų laikomi visi pažangūs studentai, valstybė, norėdama jiems garantuoti nemokamą mokslą, turėtų išleisti papildomus beveik 60 mln. litų kasmet.
Pasak švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus, šiandieniniams skaičiavimais reikalinga būtų skirti 57 mln., tačiau esančios lubos - pinigų esą praktiškai reikės mažiau, nes paprastai apie 15 proc. studentų sesiją baigia neišlaikę visų egzaminų, tad jie turės mokėti studijų įmoką. Šiuo metu ši suma, anot G.Kirkilo, sumažėjo iki 45 mln. litų.
„Aštuoneto“ sistema, arba dabar galiojančio „gerai besimokančio“ studento samprata, nepatenkinti studentai rengė protestus ir įteikė Seimui peticiją, kurioje siūloma leisti už studijas nemokėti visiems akademinių skolų neturintiems studentams.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
