Kadaise optimizmo sklidina buvusi taurė pradėjo sekti stulbinamu greičiu. Vietos po lietuviška kultūros saule neradęs jaunimas vis dažniau renkasi galimybę pabandyti savo talentą atskleisti užsienyje. O likusieji tėvynėje optimizmu netrykšta...
A. Pilvelytė: palaikau emigruojantį jaunimą
Apie kultūros padėtį Lietuvoje dainininkė Aistė Pilvelytė turi kritišką nuomonę: „Reikia pripažinti, kad problemų yra daug. Dabar žmonės gyvena vargingai, iki šiol jaučiama krizė. Jie taupo pinigus maistui, drabužiams, kad galėtų išgyventi. Logiška, kad kultūrai nelieka lėšų. Todėl žmonės negali nueiti į teatrą, apsilankyti koncerte. Pasaulinė krizė jaučiama iki šiol. Tai labai skaudi tema visiems dainininkams.“
Anot A. Pilvelytės, žmonių koncertuose skaičius parodo esančią sunkią situaciją. „Kultūrai ir ją puoselėjantiems žmonėms turėtų būti skiriamos premijos, paskatinimai, dėmesys. Teko matyti dokumentinį filmą apie garsius Rusijos aktorius, kurie gyvena skurde. Graudu, bet Lietuvoje yra keletas aktorių ar dainų atlikėjų, kurie kultūrai davė daug, bet gyvena vargingai“, – apgailestavo A. Pilvelytė.
Portalo balsas.lt kalbinta dainininkė pabrėžė, kad reikia remti kultūrą, nes daug talentingų žmonių išvažiuoja: „Ir pati pradėjau tokią mintį austi. Situacija iš tikrųjų yra sunki. Turėtų vykti daugiau konkursų, koncertų, kur jauni atlikėjai galėtų pasirodyti. Jie neturi laiptelio, ant kurio palypėję galėtų judėti į priekį. Todėl visi dalyvauja atrankoje į „Euroviziją“, kad bent ten juos pamatytų. Viskas atsiremia į pinigus.“
Anot jos, jaunimo ir kultūros santykis daugiausia priklauso nuo to, kokioje aplinkoje žmogus augo ir formavosi jo asmenybė.
„Dabar jauni žmonės anksti pradeda dirbti. Tam, kad galėtų pragyventi. Todėl kultūrai laiko lieka itin nedaug, – sako A. Pilvelytė. – Tik valdžia gali atitaisyti, bet viskas turi vykti pamažu. Vienas kitas nemokamas renginys, kur galėtų pasireikšti jaunimas, būtų tinkamas žingsnis į priekį.
Šiuo metu esu 100 procentų už tai, kad jaunimas išvažiuotų ir bandytų atsiskleisti užsienyje. Skamba griežtai, bet kitos išeities nematau. Jaunas žmogus turi siekti savo tikslų. Tik apmaudu, jei tai įmanoma tik užsienyje.“
A. Bialobžeskis: nemokame atsirinkti, kas svarbu
Aktorius Andrius Bialobžeskis sakė, kad Lietuvoje kultūra turi būti suvokiama kaip tam tikra išskirtinių žmonių veiklą, harmonizuojanti visą visuomenę.
„Gyvename valstybės brendimo laikotarpyje. Dėl tam tikrų istorinių įvykių įvairios kultūros keitė šalies mąstymą, mentalitetą. Stiprybės žmonės semiasi iš multikultūros, kuri susiklostė per šimtmečius“, – sakė A. Bialobžeskis.
Anot jo, silpnoji Lietuvos kultūros vieta – pasidavimas vienadienei įtakai: „Reikia mokėti atsirinkti, kas priimtina, o kas nereikalinga, – įsitikinęs aktorius. – Nemanau, kad Lietuvai trūksta stiprių asmenybių, jų visada buvo ir bus.
Tiesiog kartais nematoma tai, kas akivaizdu. Kultūrinis gyvenimas Lietuvoje vyksta gana plačiai. Turime gerą bazę. Išsaugojome gerą kultūrinį pasą, todėl reikia siekti, kad visa tai išliktų.“
A. Bialobžeskis pridūrė, kad gyvename tokiame laikotarpyje, kai reikia remtis į amžinesnius ir laiko patikrintus daiktus, bet elgiamasi atvirkščiai: „Tokios yra pasaulinės tendencijos, todėl nieko čia nepadarysi. Jaunimo santykis su kultūra – toks pat kaip visada. Jie šiek tiek neigia kultūrą, užsiima revoliucijomis. Bet galiausiai įsisavina viską, nori to ar nenori. Būtent jaunimas stimuliuoja, yra gaivus vėjas kultūros padangėje. Jaunimas – varomoji kultūros ir visos šalies ateities jėga.“
D. Katkus: buka valdžia skandina kultūrą
Apie kultūros dieną kalbinamas muzikologas, dirigentas Donatas Katkus pradėjo nuo to, kad Lietuvos žmonės yra kultūringi, jie suvokia, kad kultūra yra svarbi šaliai. „Bet šio dalyko nesupranta Seimas, nes tautos atstovai yra labai žemos kultūros. O kai sprendžiami su kultūra susiję svarbūs klausimai – jie iš viso nebalsuoja.
Turime daug kuriančių žmonių, kurie daug padaro. Bet egzistuoja žvėriška atskirtis tarp politikų ir kultūros. Taip, yra dalis parlamentarų, kurie norėtų padėti. Bet didžioji dauguma – buka masė su kuriais neįmanoma susikalbėti.
Materialinis interesas ir egoizmas užmuša tinkamą požiūrį į kultūrą. Kultūra – tai, kas liečia visuomenę, o kai turi vien juodą piniginį interesą, kai tavo tikslas uždirbti kaip įmanoma daugiau, tokie žmonės nieko tinkamo nepadarys. Čia yra Lietuvos kultūros nelaimė“, – kritišką požiūrį išsakė D. Katkus.
D. Michelevičiūtė: esame apimti vertybių krizės
Lietuvos teatro ir kino aktorė, šokėja Dalia Michelevičiūtė pabrėžė, kad lietuviai yra išskirtiniai,kaip ir visi žmonės. „Kalbant apie kultūrą trūksta nuoseklesnės strategijos. Turime suprasti, kad išliekamąją vertę turi tik kultūra. Mūsų teatras apvažiavo beveik visą pasaulį. Lietuva tapo žinoma kaip teatro ir krepšinio šalis.
Menininkas turėtų gyventi iš to, kuo užsiima, iš kūrybos. Tačiau menininkas nėra tikras dėl savo ateities, todėl atsiranda papildomas spaudimas. Tik vienetai meno atstovų gali išgyventi vien iš veiklos, kuria užsiima.“
Anot D. Michelevičiūtės, vertybių krizė yra ištikusi ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio kultūrą: „Visos visuomenės žaizdos geriausiai matosi žvelgiant į jaunimą. Kai jiems nėra atspirties taškų, prasideda saviraiškos badas. Apmaudu, kad dalis savo talentą iššvaisto pradėję vartoti narkotikus ar alkoholį.“
Faktai ir skaičiai
1935 metų balandžio 15 dieną Vašingtone JAV prezidentas F. Roosveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų bei istorinių paminklų išsaugojimo.
Ši diena paskelbta Pasaulio kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūrines vertybes. Kadaise įvairių šalių kultūros paminklus nuniokojo karai, o ir dabar ne visi žmonės suvokia jų vertę ir neretai nesusimąstydami gadina.
Pasirašyta sutartis buvo pirmas tarptautinis susitarimas, skirtas kultūrinėms vertybėms saugoti. Šalims, kurios ratifikavo Rericho paktą, jisgalioja iki šiol.
1954 m. gegužės 14 d. Hagoje Rericho pakto pagrindu buvo priimta Konvencija dėl kultūros vertybių išsaugojimo karinio konflikto metu. Ją pasirašė 39 pasaulio šalys.
