„Devynios auklės – vaikas be galvos“, – skelbia liaudies išmintis. Šią išmintį savo kailiu greitai pajus ne vienas miesto daugiabutis, nes nebe „Šiaulių energijos“ specialistai, o patys daugiabučių butų savininkai prižiūrės ir reguliuos šildymo ir karšto vandens sistemas. Vakar Šiaulių miesto taryba, atsižvelgdama į Šilumos ūkio įstatymą, turėjo patvirtinti maksimalius sistemų eksploatavimo tarifus, kurie kone dvigubai didesni, nei yra dabar, tačiau klausimo svarstymą atidėjo – per daug neaiškumų. Daugiabučių bendrijų pirmininkai stveriasi už galvų, kaip reikės patiems remontuoti ir kur rasti šilumos punktus prižiūrėsiančių specialistų.
Maksimalus tarifas – dvigubai didesnis
Ne tik Šiaulių, bet ir visos šalies daugiabučių bendrasavininkiai, šilumą ir kaštą vandenį gaunantys iš centralizuotų sistemų, pasikeitus Šilumos ūkio įstatymui turės patys eksploatuoti daugiabučiuose esančius šildymo ir karšto vandens punktus bei sistemas.
Dabar daugiabučių butų savininkai už šilumos perdavimą per mėnesį moka po 10 ct už 1 kv. metrą. Penki centai skirti šilumos punktui eksploatuoti, kiti penki – šildymo ir karšto vandens sistemai eksploatuoti. Toks tarifas galioja jau 15 metų ir jį moka visi daugiabučiai, kuriems šilumą tiekia bendrovė „Šiaulių energija“.
Prieš perduodama šildymo punktus bendrijoms eksploatuoti, Savivaldybės taryba privalėjo nustatyti maksimalius tarifus. Politikams pateiktame sprendimo projekte šis tarifas buvo nurodytas kone dvigubai didesnis, nei buvo iki šiol – 16,5 ct už kv. metrą.
Jei daugiabutis nedidelis – iki tūkstančio kvadratinių metrų ploto, o jo šildymo sistema senesnė nei 30 metų, tai maksimalus tarifas galės siekti beveik 24 ct už kv. metrą. Mažesnis tarifas galės būti taikomas tik dideliems daugiabučiams – šimtabučiams, kurių šildymo sistemos naujesnės nei 10 metų. Šių sistemų prižiūrėtojai iš bendrasavininkių galės prašyti ne daugiau nei 9 ct už kv. metrą.
Šilumos punktus teks pirkti gyventojams?
Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas sakė, kad balsuoti prieš Vyriausybės patvirtintą įstatymą neįmanoma, tačiau balsuoti už tokį sprendimo projektą, kuriuo nustatytas tarifas kone du kartus didesnis – negalima. „Akivaizdžiai pabloginsime gyventojų situaciją. Siūlau Tarybos nariams susilaikyti. Taip mes duosime ženklą Vyriausybei, Seimui, kad reikia parengti aiškią teisinę bazę“, – sakė jis.
Problema ir ta, kad savivaldybės perduoda šilumos punktus daugiabučiams, tačiau gyventojams ateityje teks juos nusipirkti arba išnuomoti. Toma Grikštienė, bendrovės „Šiaulių energija“ atstovė spaudai, sako dar nieko negalinti pasakyti, nes nežinanti. Energetikos ministerija dar tik rengia punktų išpirkimo tvarką, tačiau neaišku, ar gyventojai tuos punktus privalės išpirkti, ar – ne.
Energetikos ministerija yra suskaičiavusi, kad gyventojams už perpirkimą tektų mokėti nuo 1 iki 8 Lt per mėnesį, priklausomai nuo to, koks punktų susidėvėjimas. Paskaičiuota, kad naujesni punktai vidutinio dydžio daugiabučiui kainuotų nuo 15 iki 30 tūkst. Lt.
Šilumos punktų perpirkimo tvarką rengiantys valdininkai ir patys nelabai žino, kaip paskaičiuoti sumą. Seniau buvo užsiminta, kad gyventojai gali išpirkti punktus išperkamosios nuomos būdu arba tiesiog nuomoti.
Kol Energetikos ministerija rengia aprašą, gyventojai jau kyla į kovą. Vilniaus ir Šiaulių gyventojų bendruomenės neseniai kreipėsi į šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ši nepritartų rengiamam Energetikos ministerijos aprašui. Šiauliečiai prašė, kad šilumos tiekėjai grįžtų į šilumos punktus, nes gyventojams iš savo kišenės reikės sukaupti tūkstančius litų šilumos punktams remontuoti, o paskui juos išpirkti.
Šiluma pabrangs mažiau, nei turėtų
Prieš pakeičiant Šilumos ūkio įstatymą, šilumos tiekėjui nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų priežiūros sąnaudos buvo įskaičiuojamos į šildymo ir karšto vandens vidaus sistemų priežiūros tarifą. Pakeitus įstatymą numatyta, kad nuo šių metų liepos 1 d. šilumos tiekėjai nebegalės būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojais. Į šilumos ar karšto vandens kainas nebegalės būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis.
Ar gyventojams patiems ėmus eksploatuoti šilumos punktus šiluma ir karštas vanduo pigs?
Bendrovės „Šiaulių energija“ atstovė spaudai Toma Grikštienė informavo, kad šiluma gyventojams dėl išimtų šilumos punktų sąnaudų pigs nuo vasario 1-osios 1,5 proc. Kadangi gruodį dujų kaina šilumai gaminti pakilo 2,89 proc., tai įvertinus šilumos kainos sumažėjimą dėl išimtų šilumos punktų sąnaudų aiškėja, kad vasarį šilumos kaina didės 0,6 proc.
Punktų prižiūrėtojai turi turėti sertifikatus
Šiaulių mieste iš viso daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra 890 šilumos punktų, iš kurių apie 400 prižiūri AB „Šiaulių energija“, 70 – UAB „Šiaulių namų valda“ ir kiti namų administratoriai ar bendrijos, samdančios sistemų prižiūrėtojus individualiai.
Tarybai buvo teiktas ir sprendimo projektas, kaip daugiabučiai galės eksploatuoti šilumos punktus bei karšto vandens sistemas. Tvarka tokia, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją galės patys pasirinkti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo bendrija. Jeigu šie nepri-ima sprendimo, šilumos punktą eksploatuos bendrojo naudojimo objektų administratorius.
Keliama sąlyga, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju negali būti šilumos tiekėjas ar asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais ar kitais būdais. Pati bendrija gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. Šis administratorius turi turėti energetikos įrenginiams eksploatuoti išduotą galiojantį atestatą.
Tvarka išdėstyta, tačiau bendrijų pirmininkai įsibaiminę ir stveriasi už galvos. Jau nuo liepos 1-osios jie turi rasti punktų prižiūrėtojus, tačiau visiškai neaišku nei kaip, nei kur jų ieškoti.
Tuščia vieta ilgai laisva nebūna. „Šiauliai plius“ jau rašė, kad „Šiaulių energija“ ketina atleisti apie 20 darbuotojų. Galbūt šie kvalifikuoti žmonės galės prižiūrėti daugiabučių šilumos punktus?
Tatjana Vaigauskienė, Ežero g. 31A bendrijos pirmininkė, sako paskaičiavusi, kad „Šiaulių energijai“ už šilumos punkto eksploataciją atitekdavo kas mėnesį apie 120 Lt. Ar atsiras žmogus, kuris už tokią pat pinigų sumą sutiktų prižiūrėti daugiabučio šilumos punktą? Juk jis privalėtų atvykti į daugiabutį net naktį, jei kas nors sugestų, be to, privalėtų atvykti dažnai, jei bendrijos nariai pageidautų sumažinti ar padidinti šilumą.
Kita problema – bendrijos eksploatuos ne pačios geriausios būklės šilumos punktus.
T. Vaigauskienė sako kreipusis į „Šiaulių energiją“, kad kol atsiras žmogus punktui eksploatuoti, surūdijusi įranga būtų suremontuota. Remonto nesulaukta, tik spyna buvo pakeista, pirmininkė į šilumos punktą net patekti negalėjo.
„Bendrijos gyventojams bus tik blogiau – teks algą prižiūrėtojui mokėti, o jei kas nors suges, už dyką detalių juk negausime“, – sakė ji.
Savivaldybės tarybai siūlyti patvirtinti tarifai buvo nustatyti maksimalūs. Šilumos punktų prižiūrėtojai – bendrijų pirmininkai ar samdyti specialistai – galės derėtis su bendrijomis dėl jų dydžio. Tai neguodžia, nes akivaizdu, kad perdavus šilumos punktus bendrijoms išlaidų gyventojams tik padaugės.
Oksana LAURUTYTĖ
