Yra žinomas posakis: jei tu iššauni į praeitį iš šautuvo, tai ateitis iššaus į tave iš patrankos. Panašu, kad konservatoriai eilinį kartą šią liaudies išmintį užmiršo.
Seimo TS-LKD frakcijos nariai Paulius Saudargas ir Petras Luomanas pasiūlė, o dauguma parlamentarų pritarė tam, kad būtų pradėta Baudžiamojo kodekso pataisų, numatančių baudžiamąją atsakomybę už „nacizmo ir komunizmo nusikaltimų neigimą“, svarstymo procedūrą.
Viena šių pataisų formuluotė skelbia: „būtina kriminalizuoti viešą komunistinių ar fašistinių nusikaltimų neigimą, propagavimą ar menkinimą, <…> taip pat kriminalizuoti viešą Lietuvos partizanų šmeižimą, jų atminimo niekinimą“ - „tas, kas viešais pareiškimais, žodžiu, raštu, panaudodamas visuomenės informavimo priemonę, paskleisdamas pranešimų elektroninių ryšių tinklais, naudodamas kitas elektroninių ryšių ar viešai prieinamas informacinių technologijų priemones ar kitokiu būdu propagavo, neigė, šiurkščiai menkino ar pateisino komunizmo ar fašizmo vykdytą genocidą ir kitus komunizmo ar fašizmo vykdytus nusikaltimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų“.
Tai – akivaizdus bandymas cenzūruoti istoriją ir ženkliai apriboti pačių politikų išgarbintą demokratiją ir žodžio laisvę. Uždraudus Lietuvoje tarybinę kairiąją simboliką dabar daromas kitas „logiškas“ žingsnis...
Būtent prieš augantį žmonių nepasitenkinimą esančia kapitalistine santvarka ir jau dabar juntamą socialistinių idėjų populiarėjimą yra nukreiptos šios fašizmu ir revanšizmu atsiduodančios iniciatyvos.
Objektyvūs mokslininkai gerai žino, kad pokario įvykiai mažų mažiausiai nėra vertinami vienareikšmiškai. Neseniai išleistoje P. Freidcheimo monografijoje „Lietuva Antrajame pasauliniame kare. 1939-1945“ (Vilnius, Politika, 1998) remiantis gausia faktologine bei istoriografine medžiaga argumentuotai parodoma, kad Lietuvos antitarybinės rezistencijos branduolys buvo suformuotas 1943-1945 metais, kaip sudėtinė fašizmo kovos prieš antihitlerinę koaliciją dalis, nacistinių specialiųjų tarnybų pastangomis. Tik vėliau į šią rezistenciją įsijungė ir dalis idealistiškai nusiteikusių inteligentų. Aršiausi taikių Lietuvos gyventojų žudikai buvo būtent tie, kurie kolaboravo su naciais. Todėl įsigaliojus minėtoms konservatorių pataisoms, jie patys gali užsitraukti baudžiamąją atsakomybė už nacizmo ir fašizmo propagavimą...
Pataisų iniciatoriams patariame įkurti komisiją ištirti pokario metų nusikaltimus. Galima į ją pakviesti ekspertus iš užsienio, iš tarptautinių oraganizicijų, kurios turi patirtį suieškant nusikaltusiuosius žmonijai ir holokosto dalyvius. Objektyvus tyrimas bus tik tuo atveju, jeigu komisija ištirs kiekvieną atvejį atskirai, kiekvieną tikro ar menamo partizano biografiją individualiai. Tada gali paaiškėti, kad daugelio dabartinių “didvyrių” munduras suterštas taikių lietuvių, žydų ir kitų tautybių atstovų krauju.
Lietuvos socialistų partijos valdyba, Fronto partijos prezidiumas
