Sudėtingą savianalizės laikotarpį išgyvenęs D. Rapšys pradeda dar vieną trejų metų ciklą. Kiek nuslūgus emocijoms, plaukikui pavyko susidėlioti, kas buvo ne taip Tokijuje.
Savo mėgiamoje 200 m laisvu stiliumi distancijoje Danas prasibrovė į finalą su trečiu rezultatu, tačiau finale liko paskutinis, aštuntas.
Daug vilčių ir taip žaidynėse neturėjusi Lietuva pirštu bedė būtent į baseiną, kuriame net ekspertai pranašavo vienintelį mūsų medalį.
Varžybų stigių metų pradžioje įžvelgęs D. Rapšys dabar net turi rinktis – kur važiuoti. ISL ir FINA čempionatai kertasi, o tai šiame etape yra malonus galvos skausmas.
Vis tik norėdamas kuo geriau pasiruošti pasaulio čempionatui, lietuvis nusprendė, kad Europos čempionatą teks praleisti.
Prieš išskrisdamas į pasaulio taurę, D. Rapšys pasidalino savo mintimis apie artėjančią taurę ir olimpines žaidynes.
Plaukikas kartu prasitarė, kad šiuo metu pluša su nauju treneriu Žilvinu Ovsiuku. Ilgametė D. Rapšio trenerė Ina Paipelienė nutarė šiek tiek asitraukti nuo plaukimo ir kurį laiką skirti poilsiui.
„Olimpinėse žaidynėse neišpildėme savo planų ir mano trenerė nusprendė, kad nori pailsėti. Labai daug metų buvo dirbama be atostogų. Mes esame jauni, turime sveikatos, o žmogus yra garbingo amžiaus, tad norisi poilsio ir atsigauti. Trenerė nusprendė pailsėti bent iki Naujųjų metų. Dabar visas pareigas perėmė Žilvinas Ovsiukas. Lieku Lietuvoje su juo ir treniruosiuos“, – prieš išvykdamas į Berlyną oro uoste susirinkusiems žurnalistams sakė D. Rapšys.
Naują treniruočių metodiką bandote jau kurį laiką?
Jau virš mėnesio treniruojamės ir viskas yra panašu, kas buvo. Vis tik yra kažkas naujo, nes yra įdomiau treniruotis. Kaip ateityje bus – matysime rezultatą.
Artėjantis etapas bus labai intensyvus. Kokius tikslus sau keliate?
Dabar skrendame į Pasaulio taurę, poto į Vengriją, poto į Kazanę, Dohą. Tai bus savęs testavimas. Padarėme klaidą, nes metų pradžioje neturėjau daug startų. O jei būdavo, tai plaukdavau ne savo nuotoliu.
Galvojau plauksiu Lietuvos čempionate, „ką aš čia toks kietas, praplauksiu dėl linksmumo...“ Čia jau plauksiu savo nuotolius, nes juos reikia išdirbti. Matysime kokie bus laikai, ką reikia tobulinti. Po paskutinės taurės iki Europos čempionato liks tik trys dienos, tad tikrai ten nevyksime.
Taip nusprendėme, nes liktų mažai laiko atsistatymui. Perkelsime visą pasiruošimą pasaulio čempionatui gruodį. Po pasaulio taurių šiek tiek grįšiu į Lietuvą ir poto keliausiu į aukštikalnes ruoštis pasaulio pirmenybes.
Kodėl priimėte sprendimą važiuoti į pasaulio taurę, o ne ISL varžybas?
Iš pradžių galvojau, kur važiuoti, kalbėjau su komandos treneriu. Jis pasakė, kad jei dalyvausiu abejose varžybose, tai dienos kirsis vos ne kasdien. Taip gautųsi, kad reikėtų kiekvieną dieną skraidyti.
Taip pat, ISL labiau yra sprinteriams pritaikytos varžybos. Bet dabar sužinojau prieš dvi savaites, kad ISL persikėlė datas (šypteli, – aut. past.).
Jei būčiau tai žinojęs anksčiau, gal būčiau važiavęs anksčiau. FINA ir ISL turi šiokių tokių nesutarimų, tad buvo daug neaiškumų.
Ar nebuvo planų treniruotis užsienyje?
Taip, buvo tokių kalbų, bet stipriausios šalys savo nuotolyje tikrai nedalina savo metodikų, takelių. Juolab įskaičiuoti reikia ir apgyvendimą, išlaikymą. Kol kas pasirinkau būti Lietuvoje ir viskas yra neblogai.
Danai, „Instagram“ dalinotės nuotraukomis iš Tenerifės. Kiek pačiam reikėjo po olimpinių žaidynių „išsivalyti galvą“?
Nepasakyčiau, kad labai pailsėjau. To ir negali daryti, nes jau turi ruošti planus ateinančiam pasiruošimui. Plaukimo federacijos vadovas jau dėstė planus, bet jam atsakiau, kad noriu poilsio. Jis ir sakė, kad taip nebus atėjus „noriu plaukt ten ir ten, viskas“.
Galima sakyti, kad visą laiką esi įtampoje. Stengiuosi pats kiek įmanoma pailsėti. Fiziškai gal ir atsigavau, bet psichologiškai vistiek jaučiasi įtampėlė.
Po žaidynių sakėte, kad analizuosite savo pasirodymą. Kokias klaidas įžvelgėte?
Labai sunku pasakyti. Iš tikrųjų nuovargis buvo didžiulis, net mūsų masažistė galima sakyti nebenori su mumis būti. Tik atrodo, kad „faina“ keliauti, bet tai yra juodas darbas – sėdi ir sėdi tame pačiame kambaryje.
Visi išsiskirstė. Bandžiau raginti sugrįžti, bet visi dar nori poilsio (šypteli). Kaip jau sakiau, mažas varžybų kiekis, gal per vėlai keitėme metodiką. Toliau – miegas.
Japonijoje visiškai nepavyko įeiti į tą ritmą. Atrodo vieną dieną viskas gerai, o kitą nebe. Galima sakyti visas olimpines žaidynes kasdien miegojau po tris-keturias valandas. Pamiegi pietų, lyg viskas gerai, o naktį nebe.
Žinote, kai pamiegi tiek mažai ir poto reikia treniruotis – „ragas“. Taip ir gaunasi, kad reikia išmokti koncentruotis į atsistatymą ir žiūrėti ateityje. Kitais metais vėl bus daug Azijos šalių ir reikia mokytis. Šiame žemyne praktiškai niekada negaliu miegoti.
Ar liksite prie savo nuotolių?
Taip, tikrai liksiu, matosi, kad potencialo yra. Dar neišpildžiau to, ką turiu išpildyti. Turiu pagauti tą patį ritmą ir kažką tobulinti.
Dabar tas pasiruošimas nėra toks, koks būdavo. Pačios sąlygos buvo tikrai geros, bet visa kita susidėjo.
Pasaulio taurėje bus mažiau grėsmingų varžovų?
Ne, mačiau bus žmonių ir iš olimpinio finalo, ir čempionų. Visų nebus, bet su kuo pakovoti – tikrai bus.
