Gonorėja – tai lytiškai plintanti infekcija (LPI), kurią sukelia bakterija Neisseria gonorrhoeae, į organizmą patenkanti per gleivines (lyties organų, burnos, tiesiosios žarnos) lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu. Užsikrėtusi gonorėja nėščioji gimdymo metu gonokokinę infekciją gali perduoti savo naujagimiui.
Tačiau tikrasis gonorėjos epidemijos mastas nėra žinomas. Dažnai infekcijos nediagnozuojamos dėl besimptomių atvejų ir ribotų diagnostikos galimybių. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, gonorėjos atvejų skaičius Europos Sąjungos/Europos ekonominės erdvės (ES/EEE) šalyse 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo 17 proc. Iš viso 2017 m. užregistruota daugiau nei 89 tūkst. gonorėjos atvejų – t. y. po 240 atvejų kasdien. Sergamumo gonorėja rodiklis ES/EEE šalyse 2017 m. siekė 22,2 atv./ 100 tūkst. gyventojų ir palyginti su 2016 m., padidėjo penktadaliu. Kai kuriose šalyse, pvz., Suomijoje ir Švedijoje sergamumas padidėjo daugiau nei 40 proc. Gonorėja išlieka dažniausiai registruojama lytiškai plintanti infekcija po chlamidiozės: per dešimt metų (2008–2017 m.) ES/EEE šalyse užregistruota daugiau negu pusę milijono gonorėjos atvejų (chlamidiozės – 3,8 mln. atvejų).
Minėtu laikotarpiu sergamumas gonorėja ypač padidėjo Portugalijoje, Prancūzijoje (6 kartus), Danijoje ir Airijoje (daugiau nei tris kartus). Nuolat registruojami aukšti sergamumo gonorėjos rodikliai rodo, kad žmonės ir toliau turi nesaugių atsitiktinių lytinių santykių. Tai leidžia plisti infekcijai, kurios sukėlėjai tampa atsparesni įprastiems gydymui naudojamiems antibiotikams. Todėl esant bet kokiai užsikrėtimo rizikai, rekomenduojama reguliariai tikrintis. ELPKC duomenimis, beveik pusę (47 proc.) gonorėjos atvejų sudarė vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais. Susirūpinimą kelia išaugęs sergamumo rodiklis tarp moterų – negydoma gonorėja komplikuojasi mažojo dubens uždegimu arba nevaisingumu. Dideli sergamumo rodiklių skirtumai (nuo 0,2 iki 75 atv./ 100 tūkst. gyv.) tarp šalių, tikėtina, atspindi ne tikrąjį sergamumą, o testavimo politikos, sveikatos priežiūros ir stebėsenos skirtumus. Kalbant apie registruojamus atvejus, reikia turėti omenyje, kad tikrasis gonorėjos epidemijos mastas nėra žinomas.
Dažnai infekcijos nediagnozuojamos dėl besimptomių atvejų ir ribotų diagnostikos galimybių arba tiesiog neužregistruojamos – pažymima ELPKC pranešime. ULAC duomenimis, sergamumas gonorėja Lietuvoje 2018 m., palyginti su 2017 m., išliko stabilus (atitinkamai 2,6 ir 2,5 atv./ 100 tūkst. gyv.). Per pastarąjį dešimtmetį (2009–2018 m.) užregistruota apie 2 tūkst. gonorėjos atvejų.
