Skaičiuojama, kad vienoje iš netoli sienos su Suomija esančių gamyklų Rusija kasdien sudegina dujų už maždaug 10 mln. JAV dolerių. Savo ruožtu ekspertai pastebi, kad prieš tai šis dujų rezervas buvo eksportuojamas į Vokietiją.
Kaip BBC News sakė Vokietijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje, Rusija šiuo metu degina dujas dėl to, nes negali gamtinių išteklių eksportuoti kitoje rinkoje.
Tuo metu mokslininkai yra susirūpinę dėl šio Rusijos žingsnio, mat į gamtą išmetamas didelis anglies dioksido ir suodžių kiekis, todėl tai dar labiau pablogina situaciją Arktyje, kadangi ledynai gali pradėti tirpti dar greičiau.
Norvegijoje įsikūrusios tyrimų bendrovės „Rystad Energy“ atstovų atliktas tyrimas parodė, kad Rusija kiekvieną dieną sudegina apie 4,34 mln. kubinių metrų gamtinių dujų.
Teigiama, kad sudeginamas kuras atiteka iš naujos suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamyklos, esančios Portovajoje, į šiaurės vakarus nuo Sankt Peterburgo.
Pirmuosius ženklus, kad kažkas vyksta ne taip, pastebėjo Suomijos gyventojai, kurie netoli sienos su Rusija horizonte kiek anksčiau šią vasarą pastebėjo didelę liepsną.
„Portovaja“ gamtinių dujų terminalas Rusijoje yra netoli kompresorių stoties, kur prasideda „Nord Stream 1“ dujotiekio linija, leidžianti eksportuoti gamtines dujas į Vokietiją per jūroje esantį vamzdyną.
Tiesa, dujų tiekimas vamzdynu Vokietijai buvo sumažintas jau liepos viduryje, o Rusija tąkart tvirtino, kad tam tikri nesklandumai kilo dėl techninių problemų. Rugsėjo pradžioje Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Vokietijai vamzdynu „Nord Stream 1“ irgi motyvuojant techninėmis bėdomis, o V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas dėl to apkaltino Vakarų sankcijas Rusijai.
Tyrėjai jau nuo birželio mėnesio pastebėjo, kad iš gamyklos įrenginių išsiskiria kur kas didesnė šiluma – manoma, kad taip galėjo nutikti dėl to, nes Rusija pradėjo deginti gamtines dujas.
Nors dažniausiai dalis dujų perdirbimo įmonėse yra deginamos dėl techninių ar saugumo sumetimų, ekspertus suglumino šios energijos sudeginamų išteklių kiekis.
„Aš niekada nemačiau tokios didelės liepsnos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale.
Maždaug nuo birželio mėnesio pradžios mes išvydome didžiulį ugnies pliūpsnį, kuris nepradingo, tačiau priešingai – išliko itin didelis“, – kalbėjo Majamio universiteto, esančio Ohajo valstijoje, palydovinių duomenų ekspertė dr. Jessica McCarty.
Tuo metu Vokietijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Miguelis Bergeris BBC žurnalistams sakė, kad Europos pastangos sumažinti rusiškų dujų suvartojimą „padarė stiprią reikšmę Rusijos ekonomikai“.
„Rusija neturi, kur galėtų parduoti savo dujas, todėl jie yra priversti jas tiesiog sudeginti“, – kalbėjo jis.
Bendrovės „Capterio“, kuri energetikos įmonėms suteikia konsultacijas dėl dujų deginimo, vadovas Markas Davisas svarstė, kad toks Rusijos sprendimas tikriausiai nebuvo atsitiktinis, o veikiausiai sąmoningas žingsnis, pagrįstas dėl tolimesnės veiklos plėtojimo priežasčių.
„Operatoriai dažniausiai dvejoja, ar verta išjungti įrenginius, mat vėliau juos vėl įjungti techniškai gali kainuoti itin daug, galbūt tai yra priežastis“, – teigė M. Davisas.
Manoma, kad Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ išgautus išteklius ketino panaudoti SGD gamybai naujoje gamykloje, tačiau susidūrė su problemomis jas paskirstant, todėl dabar saugiausiu būdu tapo dujų deginimas.
Priduriama, kad šiuos Rusijos energetikos atstovų sprendimus galėjo lemti ir Europos paskelbtas prekybos embargas, nutaikytas prieš Kremlių dėl pradėtos karinės invazijos Ukrainoje.
„Ilgalaikis gamtinių dujų deginimas gali reikšti tai, kad jiems trūksta tam tikrų įrenginių. Dėl paskelbto prekybos embargo su Rusija jie negali pagaminti aukštos kokybės vožtuvų, kurie yra reikalingi naftos ir dujų perdirbimui. Taigi galbūt kai kurie vožtuvai yra sugedę ir dabar jie negali jų pakeisti“, – kalbėjo energetikos inžinerijos profesorius iš Suomijos LUT universiteto Esa Vakkilainen.
„Gazprom“ – Rusijos valdžios kontroliuojama energetikos milžinė, kuriai priklauso gamtinių dujų gamyklos – žurnalistams neatsakė į užduotus klausimus, susijusius su dujų deginimu.
Savo ruožtu mokslininkai dar kartą pabrėžia, kad kiekvieną dieną dėl sudeginamų dujų yra patiriami ne tik finansiniai nuostoliai, bet ir padaroma žala gamtai.
„Kol dar nėra tiksliai žinoma, dėl kokių priežasčių yra sudeginamos dujos, sunaudojamų išteklių ir išmetamų teršalų kiekis bei vieta primena, kad Rusija dominuoja Europos energetikos rinkoje. Negali būti aiškesnio ženklo, kuris parodytų, kad Rusija turi visus svertus tam, kad sumažintų energijos kainas jau kitą dieną. Tai yra tos pačios dujos, kurios turėtų būti eksportuojamos per „Nord Stream 1“ dujotiekį ar kitas alternatyvias tiekimo linijas“, – kalbėjo Sindre Knutsson iš „Rystad Energy“ analitinės bendrovės.
Po COVID-19 suvaržymų ir ekonomikos stabilizavimosi kainos už energetinius išteklius visame pasaulyje smarkiai išaugo. Teigiama, kad vėliau daugeliui skirtingų darbo sričių, pramonei ir laisvalaikio vietoms tuo pat metu prireikė didelio kiekio energijos, tad tiekėjai patyrė dar neregėtą spaudimą iš vartotojų pusės.
Taip pat kainos už energiją išaugo vasario mėnesį, kai Rusija pradėjo karinę invazija Ukrainos teritorijoje. Savo ruožtu Europos valdžios atstovai nedelsiant ieškojo būdų, kaip sumažinti energijos išteklių importą iš Rusijos, mat Kremlius Bendrijai tąkart tiekė tik apie 40 proc. gamtinių dujų.
Dėl šios priežasties padidėjo kainos ir už alternatyvius dujų šaltinius, o kai kurios Europos Sąjungos valstybės, pavyzdžiui, Vokietija ir Ispanija, šiuo metu griebiasi energijos taupymo priemonių.
Mokslininkams nerimaujant dėl to, kokią žalą gamtai padarys sudeginamos dujos, remiantis tyrėjų surinkta informacija, sprendimas deginti šį kurą vis tik yra geresnis nei tiesiog išleisti į atmosferą metaną, kuris yra pagrindinė dujų sudedamoji dalis ir stiprus klimato atšilimo veiksnys.
Pasaulio banko duomenimis, Rusija pagal sudeginamų dujų kiekius užima pirmąją vietą tarp kitų valstybių.
Be to, kad kiekvieną dieną deginant dujas į atmosferą išmetama apie 9 tūkst. tonų CO2 ekvivalentų, egzistuoja ir kitos su tuo susijusios problemos. Pastebima, kad į aplinką taip pat išmetamos suodžių dalelės, kurios susidaro nevisiškai sudegus kurui, pavyzdžiui, gamtinėms dujoms.
„Didelį susirūpinimą kelia dujų deginimas Arkties platumose, kadangi suodžiai, kurie nukeliauja link šiaurinės dalies, nusėda ant sniego ir ledo, o tai paspartina tirpimo procesą. Remiantis dažnai cituojamais įvertinimais, jau dabar galima pastebėti, kad pagrindinis suodžių šaltinis Arktyje būtent ir yra deginimas, o tai šiame regione yra ypač nepageidaujama“, – teigė Kanadoje esančio Karletono universiteto profesorius Matthew Johnsonas.
