Lapkričio 24 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) byloje Scarlet Extended priėmė ilgai lauktą sprendimą dėl interneto filtravimo teisėtumo. Teismas pripažino, kad bendro pobūdžio įpareigojimas interneto tiekėjams savo sąskaita filtruoti visą jų tinklais perduodamą informaciją pažeidžia Europos Sąjungos teisę, interneto tiekėjų veiklos laisvę, vartotojų privatumą ir informacijos laisvę. Šis sprendimas suvaržys galimybes piratavimo ir interneto lažybų klausimus, kurie paskutiniu metu keliami ir Lietuvoje, spręsti pasitelkiant interneto filtravimą.
Į ESTT kreipėsi Belgijos teismas sprendęs ginčą tarp Belgijos autorių, kompozitorių ir redaktorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos SABAM ir interneto paslaugų teikėjo Scarlet Extended.
Nustačiusi, kad Scarlet Extended paslaugomis besinaudojantys vartotojai tiesioginio ryšio (peer-to-peer) tinkluose be jos leidimo ir nemokėdami honoraro siuntėsi jos narių kūrinius, asociacija Briuselio teismo prašė pripažinti jos ginamų autorių teisių pažeidimą ir įpareigoti interneto tiekėją jį nutraukti neleidžiat savo klientams siųstis ir gauti muzikos be autorių leidimo. Teismas prašymą tenkino ir įpareigojo interneto tiekėją filtruoti jo tinklais perduodamą turinį. Tokių priemonių teisėtumu suabejojęs Briuselio apeliacinis teismas kreipėsi į ESTT su klausimu, ar byloje pritaikytos interneto filtravimo priemonės yra suderinamos su ES teisės aktais elektroninių ryšių, elektroninės komercijos, asmens duomenų apsaugos ir intelektinės nuosavybės gynimo srityse.
Atsakydamas į klausimą ESTT pabrėžė, kad intelektinės nuosavybės apsauga nėra absoliuti, o tarp priemonių, kuriomis ginama intelektinė nuosavybė, ir asmenų, kurie nukenčia dėl tokių priemonių, būtina teisinga pusiausvyra. Teismas pripažino, kad Belgijos teismo nustatytas įpareigojimas šią pusiausvyrą iškreipė dėl kelių priežasčių.
Pirma, nagrinėtu atveju interneto tiekėjui nustatytas reikalavimas nuolat ir preventyviai stebėti visą jo tinklu perduodamą informaciją. Norėdamas laikytis tokio reikalavimo tiekėjas savo sąskaita turi įdiegti sudėtingą, brangią ir nuolat veikiančią technologinę sistemą. ESTT nuomone, taip neproporcingai suvaržyta interneto tiekėjų komercinės veiklos laisvė.
Antra, interneto tiekėjui taikomas įpareigojimas pažeistų ne tik jo interesus, bet ir kėsintųsi į vartotojų privatumą. Filtruojant interneto turinį identifikuojami ir renkami IP adresai, iš kurių internete buvo platinamas neteisėtas turinys. EŽTT pažymėjo, kad IP adresai leidžia tiksliai nustatyti asmens tapatybę ir turi būti saugomi kaip asmens duomenys.
Trečia, interneto filtravimo priemonių taikymas gali paneigti informacijos laisvę. Teismo nuomone, taikant šias priemones teisėta informacija gali būti tinkamai neatskiriama nuo teisėtos ir todėl taip pat blokuojama.
Remdamasis paminėtais argumentais teismas pripažino, kad Europos Sąjungos teisė ir pagrindinių žmogaus teisių apsauga draudžia įpareigoti interneto tiekėjus savo sąskaita įdiegti interneto filtravimo sistemą, kuri neribotą laiką filtruoja visą naudojantis jo paslaugomis perduodamą informaciją (įskaitant peer-to-peer programų pagalba perduodamą informaciją) ir yra taikoma visiems vartotojams kaip pažeidimų prevencijos priemonė.
„ESTT sprendimas Scarlet Extended byloje atskleidė, kad interneto filtravimo praktika yra ne tik sudėtinga techniniu požiūriu, bet ir ydinga Europos Sąjungos teisės ir žmogaus teisių kontekste. Teismo išaiškinimai apsunkina galimybę kovoje su neteisėtu muzikos, filmų ir kitų kūrinių platinimu pasitelkti interneto filtravimo argumentą, ką bandyta daryti ir Lietuvoje“, – minėtą sprendimą komentavo informacinių technologijų srityje besispecializuojantis advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ teisininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantas Julius Zaleskis.
Teisininko teigimu, ESTT išaiškinimai svarbūs ne tik kovojant su piratavimu, bet ir ribojant kitokios informacijos sklaidą internete, pavyzdžiui, prieigą prie interneto lažybų svetainių.
„Diskusijos vertą precedentą turime ir Lietuvoje, atgarsio sulaukusioje interneto lažybų byloje, kurioje teismas įpareigojo Lietuvos interneto tiekėjus uždrausti visas galimas prieigas prie nelietuviškų interneto lažybų portalų. ESTT pozicija patvirtino abejones dėl tokios priemonės teisėtumo. Spręsdami piratavimo, interneto lažybų ir panašias bylas, kuriose keliami interneto filtravimo klausimai, Lietuvos teismai turės vadovautis išaiškinimais Scarlet Extended byloje ir atidžiau balansuoti autorių, lažybų organizatorių ir kitų ieškovų interesus su interneto tiekėjų ir vartotojų interesais “ – tvirtino J. Zaleskis.
Su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais byloje C70/10 Scarlet Extended galima susipažinti teismo sprendime.
