2020 metai. Žvejybos pramonė klesti. Nesuvaldomas išteklių pereikvojimas liko praeityje. Atkurti beveik visi Europos žuvų ištekliai, o pakrantėse žvejyba jaunimui vėl yra patrauklus pragyvenimo šaltinis.
Taip prasideda ES dokumentas, kuriame aptariama žvejybos Europoje ateitis. Tačiau netrukus nurodoma, kad tarp šios vizijos ir tikrovės – gili praraja. Jeigu ES nori šią viziją paversti tikrove, jai reikės iš esmės reformuoti žuvininkystės politiką.
Žalioji knyga – tai pirmas žingsnis, kaip tikimasi, radikalių pokyčių link. Ateinančiais mėnesiais Komisija stengsis gauti visų šia pramonės šaka suinteresuotų šalių patarimų, kad galėtų parengti naują planą.
„Siekiame ne dar vienos eilinės reformos. Keliame klausimus net dėl pačių dabartinės politikos pagrindų – reikėtų viską persvarstyti iš esmės“, – sakė už jūrų reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Joe Borgas.
Šiuo metu įgyvendinama politika, kuri paskutinį kartą buvo peržiūrėta 2002 m., neturėtų vėl būti peržiūrima iki 2012 m. Tačiau padėtis tapo per daug pavojinga, kad būtų galima laukti taip ilgai.
Europoje jau pereikvota 88 proc. žuvų išteklių, o viso pasaulio atitinkamas rodiklis – tik 25 proc. Beveik kas trečia žuvis nebegali įprastai daugintis, nes tėvinė populiacija per maža. Pavyzdžiui, Šiaurės jūroje 90 proc. menkių pagaunama joms dar negalint neršti.
Štai kodėl Europa – po Kinijos sužvejojanti daugiausia žuvų pasaulyje – šiuo metu importuoja du trečdalius žuvų.
Pagrindinė problema yra tai, kad žvejybos laivų vis dar yra per daug, o žuvų per mažai. Europos laivynas – apie 88 000 įvairaus dydžio ir pajėgumo laivų – pastaraisiais keleriais metais sumažėjo, bet tai duoda mažai naudos, nes naudojant pažangias technologijas statomi veiksmingesni laivai. Kad būtų atkurti žuvų ištekliai ir užtikrintas ekonominis gyvybingumas, laivų skaičių reikia dar labiau mažinti.
Dokumente taip pat pabrėžiama, kad vyriausybės šiai pramonės šakai skiria dideles subsidijas, bet rezultatas – tebesitęsiantis žuvų išteklių pereikvojimas.
ES nustato sugauto kiekio kvotas, bet ši priemonė nepakankama ištekliams atkurti, be to, yra nepopuliari. Neseniai Prancūzijos žvejai užblokavo kai kuriuos Lamanšo sąsiaurio uostus, protestuodami prieš menkių ir jūros liežuvių kvotas.
Žvejybos pramonė tebėra svarbi užimtumo požiūriu, bet dauguma darbo vietų yra susijusios su žuvų perdirbimu, pakavimu ir kita nežvejybine veikla. Tik apytikriai 190 000 žmonių dirba tiesiogiai su žvejyba susijusį darbą.
