Briuselio skaičiavimais, vienam Europos Sąjungos (ES) gyventojui kasmet susidaro vidutiniškai apie 130 kg maisto – iš viso iki 60 mln. tonų – ir po 15 kg drabužių bei avalynės atliekų.
ES, norėdama sumažinti švaistomo maisto kiekį, siekia sumažinti perteklinį vandens, trąšų ir energijos naudojimą gaminant, perdirbant ir konservuojant maistą, kuris galiausiai atsiduria šiukšliadėžėse.
Tas pats principas taikomas ir tekstilės pramonei: ES teigia, kad vieniems medvilniniams marškinėliams pagaminti gali prireikti ir 2,7 tūkst. litrų gėlo vandens – tiek vidutiniškai žmogus išgeria per dvejus su puse metų.
Europarlamentarai pritarė tekstui be pakeitimų; dėl jo buvo susitarta su bloko valstybėmis narėmis.
Kalbant apie maistą, valstybėms narėms bus nustatyti maisto atliekų mažinimo tikslai, tačiau jos galės pačios nuspręsti, kaip juos pasiekti.
Iki 2030-ųjų jos turės 30 proc. sumažinti maisto atliekų kiekį namų ūkiuose, mažmenininkų ir restoranų sektoriuose, palyginti su 2021–2023 metų lygiu.
Jos taip pat turės 10 proc. sumažinti perdirbimo ir gamybos metu susidarančių maisto atliekų kiekį.
Europos Parlamento (EP) pranešėja Anna Zalewska (Ana Zalevska) sakė, kad „tiksliniai sprendimai“ galėtų apimti „negražių“ vaisių ir daržovių reklamą, produkto galiojimo laiko patikslinimą ir pardavimui nebetinkamo, bet dar saugaus vartoti maisto aukojimą.
Pernai įstatymų leidėjai palaikė ambicingesnius sumažinimus – atitinkamai 40 ir 20 proc. – prieš tai, kai buvo pasiektas galutinis kompromisas su Europos Komisija ir 27 ES valstybėmis narėmis.
Galutinis pasiūlymas vis dar sulaukia restoranų ir svetingumo sektorių priešiškumo. Jie prieštaravo privalomiems tikslams ir vietoj to pasisakė už visuomenės švietimą atliekų klausimais.
„Svarbiausia yra didinti informuotumą, ypač tarp vartotojų“, – teigė Europos viešbučių, restoranų ir kavinių asociacijos (HOTREC) narė Marine Thizon (Marin Tizon).
„Daugiau nei 50 proc. iššvaistomo maisto tenka namų ūkiams“, – pažymėjo ji.
Išimtis – žemės ūkio sektoriui
Naujasis įstatymas atnaujina 2008 metų ES direktyvą dėl atliekų ir išplečia jos taikymo sritį, įtraukiant tekstilės pramonę.
Tai sukuria naujus įsipareigojimus sektoriui, atsakomybę už drabužių, kilimų, čiužinių ir kitų daiktų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo išlaidas perkeliant gamintojams.
ES teigia, kad pasaulyje šiuo metu perdirbama tik perdirbama tik 1 proc. visos tekstilės, o bloke kasmet susidaro 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų.
Europarlamentarai tikisi, kad įstatymas padės neutralizuoti itin pigių mados prekių, iš kurių daugelis importuojamos iš Kinijos, poveikį, kurį daro tokios platformos kaip „Shein“.
Briuselis „Shein“ taip pat tiria dėl rizikos, susijusios su neteisėto turinio ir prekių buvimu jos prekyvietėje.
„Ultragreitosios mados pramonė sukuria kalnus tekstilės atliekų“, – po įstatymo priėmimo pareiškė dešiniųjų pažiūrų Prancūzijos įstatymų leidėjas Laurent'as Castillo (Loranas Kastijas), teigdamas, kad šis reiškinys „kelia pavojų Prancūzijos ir Europos įmonėms, be to, labai teršia aplinką“.
ES taip pat ėmėsi spręsti problemas, kylančias dėl didžiulio pigių paštu siunčiamų prekių antplūdžio, pasiūlydama įvesti dviejų eurų fiksuotą mokestį mažos vertės siuntoms.
Pernai į ES įvežta 4,6 mlrd. tokių mažų siuntų – daugiau kaip 145 per sekundę – iš kurių 91 proc. atkeliauja iš Kinijos.
Žemės ūkio sektoriui joks tikslas nustatytas nebuvo. Tai sukėlė aplinkosaugos gynėjų, tokių kaip Pasaulio gamtos fondas (WWF), nusivylimą.
„Nuostoliai, atsirandantys prieš, derliaus nuėmimo metu ir po jo arba auginant gyvulius, sudaro nemažą maisto atliekų kiekį visoje vertės grandinėje“, – teigė fondas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
