Tarp svarbiausių Lietuvos aktualijų – besitęsiantis švietimo darbuotojų streikas bei diskusijos dėl migrantų priėmimo į šalį.
Užsienio aktualijose – Ukrainos apgriautas Krymo tiltas, pirmasis naujojo Serbijos parlamento posėdis ir Kremliaus tikinimai, kad trišalis susitikimas Šendžene netaps „antrąja Jalta“.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Vaikšnoras siūlo svarstyti fizinių barjerų įrengimą rizikingiausiuose sienos su Kaliningradu ruožuose. Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad karių patruliavimas pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi yra brangus sprendimas, todėl ilgalaikėje perspektyvoje siūlo svarstyti fizinių barjerų įrengimą rizikingiausiuose sienos ruožuose. Kariuomenės vadas taip pat pažymėjo, kad karių skaičius pasienyje nėra didelis, tačiau kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais pavyko sustiprinti tam tikrų ruožų kontrolę.
Prezidentūra pasisako už migrantų skaičiaus ribojimą. Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad šalies vadovas pasisako už migrantų skaičiaus Lietuvoje ribojimą. Europos Sąjungoje (ES) taikomas solidarumo mechanizmas, anot jo, yra vienas iš būdų turėti ne per didelį jų skaičių.
Seimas kelią skinasi atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija. Seimas antradienį po svarstymo pritarė atnaujintai Nacionalinio saugumo strategijai, kuria siekiama stiprinti Lietuvos pasirengimą atremti karinę agresiją, didinti valstybės ir visuomenės atsparumą bei užtikrinti patikimą potencialaus agresoriaus atgrasymą. Atnaujintame dokumente Rusija įvardijama kaip ilgalaikė, tiesioginė ir reali grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Strategijoje pažymima, kad iki 2030 m. Maskva gali išvystyti karinius pajėgumus, leisiančius kariauti didelio masto konvencinį karą su NATO. Strategijoje įtvirtinamas įsipareigojimas krašto apsaugos kariniams pajėgumams finansuoti skirti ne mažiau kaip 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nenustatant konkretaus šio įsipareigojimo pabaigos termino. Taip pat numatoma palaipsniui pereiti prie visuotinio šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą sistemos, didinti kariuomenės rezervą, vystyti Lietuvos kariuomenės I diviziją, stiprinti daugiasluoksnę oro gynybą bei plėtoti nacionalinę gynybos liniją.
Antrą dieną tęsiasi neterminuotas švietimo darbuotojų streikas. Antrą dieną tęsiantis neterminuotam pedagogų streikui, fiksuojami bandymai trukdyti šiam procesui, sako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė. Anot jos, mokytojai sulaukia nurodymų nestreikuoti. Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad šioje situacijoje reikia kalbėtis ir ieškoti problemos sprendimo būdų. Parlamento vadovas akcentuoja, kad sprendžiant dėl papildomų lėšų paskirstymo būtina atsižvelgti ir į pasikeitusią geopolitinę situaciją bei išaugusius valstybės saugumo poreikius. Tuo metu prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius tikina, kad biudžeto projektui grįžus į Vyriausybę tikslinti, bus galima svarstyti, ar jame įmanoma rasti papildomų lėšų mokytojų atlyginimams didinti. Vis dėlto jis pabrėžia, kad valstybės biudžeto deficito didinimas nėra išeitis.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Apie 5 tūkst. Lietuvoje leidimus vykdyti pavėžėjimo veiklą turinčių asmenų yra skolingi valstybei daugiau kaip 9 mln. eurų. Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) tokių asmenų leidimus stabdys, o įsiskolinimams padengti jiems bus suteiktos penkios darbo dienos. Tuo metu kontrolę ketinama stiprinti pasitelkiant policiją ir gerinant institucijų keitimąsi duomenimis. LTSA taip pat planuoja įvesti teorinių ir praktinių žinių bei klientų aptarnavimo egzaminus, o nuo 2028 m. leidimams gauti ketinama reikalauti minimalių lietuvių kalbos žinių sertifikato. Kontrolės reidų Vilniuje ir Kaune metu iš 73 patikrintų vairuotojų pažeidimų nustatyta 49 atvejais, dažniausiai dėl techninės apžiūros, automobilių ženklinimo ir dokumentų neatitikimų.
Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,7 proc., o 2027 m. ekonomikos augimas sulėtės iki 2,2 proc. Tuo metu šalies valdžios sektoriaus deficitas kitąmet turėtų padidėti iki 4,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2028 m. pasiekti 5,1 proc. BVP. Antradienį paskelbtoje EK rudens ekonominėje prognozėje numatoma, kad 2028 m. Lietuvos ekonomika augs 2,3 proc. EK taip pat prognozuoja, kad infliacija Lietuvoje šiemet sieks 5,1 proc., palyginti su 3,4 proc. pernai. Kainų augimą daugiausia lemia pabrangusi energija, paslaugos ir panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui. Kitąmet infliacija turėtų sulėtėti iki 3,3 proc., o 2028 m. – iki 2,9 proc. Komisijos vertinimu, Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas šiemet sieks 3,5 proc. BVP, kitąmet padidės iki 4,3 proc., o 2028 m. – iki 5,1 proc. BVP. Kartu prognozuojama, kad valstybės skola nuo 43,8 proc. BVP šiemet išaugs iki 48,5 proc. kitąmet ir 51,5 proc. 2028-aisiais.
Vaidas Augustinavičius teigia, jog Lietuva pirmiausia turėtų mažinti šešėlinę ekonomiką, o ne imtis plačios mokesčių reformos. Prezidento vyriausiojo patarėjo teigimu, didžiausias neišnaudotas pajamų šaltinis yra geresnis mokesčių surinkimas, todėl Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reikėtų suteikti daugiau įrankių kovoti su PVM grobstymu, įskaitant galimybę laikinai stabdyti įtariamų įmonių veiklą. Patarėjas teigia, kad Lietuvoje PVM atotrūkis yra maždaug tris kartus didesnis nei Latvijoje ir Lenkijoje, todėl valstybė galėtų surinkti šimtus milijonų ar net daugiau kaip milijardą eurų papildomų pajamų. V. Augustinavičiaus vertinimu, papildomų lėšų taip pat būtų galima rasti mažinant valstybės valdymo išlaidas ir diegiant dirbtinio intelekto sprendimus viešajame sektoriuje. Jis pabrėžia, kad ekonomikos augimas padėtų mažinti ir valstybės skolos santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP).
Seimo pirmininkas Juozas Olekas palaiko siūlymą įvesti kasmetinį prabangių automobilių mokestį. Jo teigimu, toks apmokestinimas būtų socialiai teisingas ir neturėtų apsunkinti mažesnes pajamas gaunančių gyventojų, kuriems automobilis būtinas kasdienėms kelionėms. J. Olekas pabrėžė, kad svarstant automobilių apmokestinimą reikėtų atsižvelgti į žmonių finansines galimybes ir nekurti papildomos naštos tiems, kurie važinėja senomis transporto priemonėmis. Kartu jis ragina vengti nuolatinių mokestinės sistemos pakeitimų ir susitarti dėl platesnės reformos, kurios įgyvendinimas būtų išdėstytas per ilgesnį laikotarpį.
Prezidentūra teigia, jog svarstant energetikos įmonių viršpelnio apmokestinimą, reikėtų vertinti visą sektorių, o ne vieną bendrovę. Anot prezidento vyriausiojo patarėjo Vaido Augustinavičiaus, mokesčių konkrečiai įmonei kurti nereikėtų, o prieš priimant sprendimus Vyriausybė turėtų atlikti išsamią kaštų ir naudos analizę. Patarėjas pabrėžia, kad vertinant galimus viršpelnius būtina atsižvelgti ne tik į degalų, bet ir į dujų bei atsinaujinančiosios energetikos rinkas, taip pat į galimas geopolitines pasekmes. V. Augustinavičiaus teigimu, prezidentūra kol kas nėra mačiusi Vyriausybės atliktos tokios analizės. Premjeras Mindaugas Sinkevičius trims ministerijoms yra pavedęs įvertinti energetikos sektoriaus įmonių pelno pokyčius ir parengti pasiūlymus dėl galimo viršpelnių apmokestinimo. Diskusijos daugiausia kyla dėl naftos koncerno „Orlen Lietuva“.
Lietuvos bankų asociacija prognozuoja, jog Lietuvai bus pradėta Europos Sąjungos (ES) perviršinio deficito procedūra. LBA prezidento Vito Vasiliausko teigimu, net ir priėmus siūlomus mokestinius pakeitimus biudžeto deficitas viršys nustatytą ribą, todėl Lietuvai būtina parengti vidutinės trukmės viešųjų finansų stabilizavimo planą. V. Vasiliauskas pabrėžia, kad jame turi būti numatytos tiek pajamų, tiek išlaidų priemonės, o skuboti mokestiniai sprendimai gali pridaryti klaidų. Verslo atstovai taip pat įspėja dėl augančios valstybės skolos, galinčios didinti skolinimosi kainą ir neigiamai paveikti ekonomiką. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovas Eduardas Petrulis atkreipė dėmesį, kad Lietuva už dešimties metų trukmės skolos vertybinius popierius jau moka panašias palūkanas kaip Italija. „Investors’ Forum“ atstovas Adomas Klimantas ragina užtikrinti mokestinės aplinkos prognozuojamumą ir daugiau dėmesio skirti šešėlinės ekonomikos mažinimui.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Disponavimu vaikų pornografija kaltinamo ir laikinai nuo pareigų nušalinto kunigo Ryšardo Peciuno byloje teismas apklausė tris liudytojas, tarp jų – ir nuotraukose pavaizduotų vaikų mamas. Viena iš liudytojų yra kitos kaltinamosios Barbaros Leščevskos sesuo. Pasak kaltinamosios, sesuo teigė, kad byloje minimos nuotraukos nieko bendra neturi su vaikų porniografija, jos vaikai šioje byloje nėra pripažinti nukentėjusiaisiais.
Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys teismui apskundė Vyriausybės sprendimą jam skirti papeikimą. Teismas dar spręs, ar priimti skundą. M. Kairys prašo panaikinti jam paskirtą tarnybinę nuobaudą. Jis teigia, kad, vertinant jo veiksmus dėl kalėjimuose vykdomos reformos, Vyriausybės teisininkai esą pateikė jam palankias pastabas, tačiau į tai atsižvelgta neva nebuvo. M. Kairiui papeikimas skirtas, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad įstaigos vadovas, priimdamas sprendimus dėl pareigybių panaikinimo Kauno kalėjime ir nepaisydamas teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės įsakymo juos atšaukti, pažeidė Vidaus tarnybos statutą bei kitus teisės aktus.
Lietuvos kariuomenė antradienį pranešė apie Krašto apsaugos savanorių kario mirtį. Kokiomis aplinkybėmis mirė savanoris, neatskleidžiama. Įvykio aplinkybes tiria Karo policijos tyrėjai.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Ukrainos pajėgos smogė Krymo tiltui ir sugriovė vieną iš jo arkų bei automobilių kelio atkarpą. Generalinis štabas pabrėžė, kad Rusija daugelį metų kūrė mitą apie Kerčės tiltą kaip simbolį, jog Krymas „amžinai priklausys Rusijai“, tačiau dabar dalis tilto konstrukcijų guli vandenyje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad tiltas buvo atakuotas dronais ir raketomis per sudėtingą operaciją, kuriai rengtasi kelias savaites. Pasak jo, prieš pirmadienio naktį surengtą baigiamąją ataką Ukrainos pajėgos sunaikino gynybos sistemas, radarus, elektroninės kovos įrangą ir kitus pasirinktus taikinius. V. Zelenskis padėkojo savo šalies pajėgoms už „beprecedentę operaciją“, kuri, pasak jo, buvo Ukrainos atsakas į Rusijos smūgius šalies infrastruktūrai. Rusijos tyrimų komitetas pranešė, kad abi dienas tiltas buvo atakuotas dronais ir apgadintas, tačiau žalos masto nepatikslino. Rusijos paskirti pareigūnai Kryme pranešė, kad eismas tiltu sustabdytas, ir paragino keliautojus juo nesinaudoti. Vėliau, jų teigimu, traukinių eismas tiltu buvo atnaujintas.
Serbijos studentų judėjimo atstovai pradėjo darbą parlamente. Tai buvo pirmasis parlamento posėdis po praėjusį mėnesį įvykusių rinkimų, kuriuose triuškinamą pergalę iškovojęs judėjimas nutraukė 14 metų trukusį Aleksandro Vučičiaus vadovaujamos dešiniosios partijos valdymą. Per pirmąjį naujos sudėties parlamento posėdį, kuriame oficialiai pradėjo eiti pareigas 140 judėjimo atstovų, buvo įtvirtinta judėjimo dauguma parlamente ir žengtas pirmasis žingsnis formuojant vyriausybę. Suformavus parlamentą, naujoji dauguma turės 90 dienų kandidatui į ministro pirmininko pareigas pasiūlyti, savo programai pristatyti ir vyriausybei sudaryti. Studentų judėjimas pažadėjo įgyvendinti plataus masto reformas, įskaitant sveikatos priežiūros gerinimą, švietimo stiprinimą ir gynybos biudžeto padvigubinimą.
Kremlius pareiškė, kad šią savaitę vyksiantis Rusijos prezidento susitikimas su Kinijos ir JAV vadovais kitų valstybių likimo nenulems, atmesdamas šio susitikimo palyginimą su 1945 m. Jaltos konferencija. Per 1945 m. Jaltos konferenciją JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Winstonas Churchillis ir Sovietų Sąjungos lyderis Josifas Stalinas dalijosi pokario teritorijas ir nustatė naujas sienas, ignoruodami kitų valstybių interesus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau perspėjo, kad ketvirtadienį Šendžene vyksiantis trišalis susitikimas gali tapti Jaltos konferencijos pakartojimu. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atmetė tokius vertinimus ir pareiškė, kad „visi palyginimai su Jalta tėra politologiniai samprotavimai, neturintys nieko bendra su tikrove“. Kinija kol kas atskleidė nedaug informacijos apie tai, kokius klausimus trys lyderiai aptars per pirmąjį savo susitikimą, tačiau pabrėžė būtinybę diskutuoti dėl „taikos pasaulyje“ išsaugojimo. JAV prezidentas savo ruožtu sakė, kad susitikime bus aptariamas „sudėtingas klausimas“ – branduolinis nusiginklavimas, taip pat karai Irane ir Ukrainoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.



