REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žiurių kaimo (Joniškio rajonas) keliais ir apylinkėmis jau keletą savaičių rieda nedidukas dvivietis elektromobilis, kurį pasigamino 74-erių Romualdas Savickas. Išradingas meistras jau galvoja apie būsimą vėjo jėgainę ir aeroroges, o vaikams norėtų įrengti aikštelę, kurioje elektromobiliu galėtų mokytis vairavimo pradmenų.

REKLAMA
REKLAMA

Panaudojo vežimėlio variklius ir ratus

Elektromobilį, kurį žmonės dėl panašumo su Romos popiežiaus automobiliu spėjo pakrikštyti papomobiliu, Romualdas Savickas pasigamino iš seno sugedusio neįgaliam žmogui skirto vežimėlio. Juo kadaise naudojosi velionė Žiurių kaimo išradėjo žmona.

REKLAMA

Suremontuoti vežimėlio nepavyko.

„Užsienietiškas gaminys, prikišta labai daug elektronikos. Naujas jis kainavo 11 tūksančių litų. Nesuprantu, kam tiek varžų varželių, visokių prietaisų reikėjo. Viską išardžiau, išmontavau, kas nereikalinga, išmečiau, pasilikau tik du varikliukus ir vežimėlio ratus. Už 600 litų įsigijau valčių akumuliatorius. Juos pakrauni per pusvalandį ir važiuoji“, — pasakoja R. Savickas.

REKLAMA
REKLAMA

Kainavo tūkstantį litų

Visos reikalingos medžiagos elektromobiliui kainavo apie tūkstantį litų. Be akumuliatorių meistras pirko metalo karkasui montuoti, plastmasinį priekinį langą. Stiklinio nedėjo, nes per sunkus, be to, lengvai dūžta. Mašina — be šoninių durų, ji skirta vasariniams pasivažinėjimams.

Elektromobilis rieda maždaug 10 kilometrų per valandą greičiu, turi garso, posūkių signalus. Tik nėra žibintų.

„Naktį nevažinėju, niekur toliau Žagarės ir kapinių nebuvau išvykęs, policija dar nestabdė, — juokiasi išradėjas. — Neaišku, kokie reikalavimai galioja tokiai transporto priemonei. Tačiau galvoju lemputes įsidėti, kad būčiau kaip visi ratais riedantys žmonės.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Geriausios mintys ateina prieš miegą

Elektromobilį meistras pasigamino per mėnesį. Vakarais, dar prieš panirdamas į pirmą sapną, galvoje rikiuodavo savo kūrinio brėžinius. Geriausios idėjos ateidavo būtent prieš miegą.

„Man malonumas kažką įdomaus padaryti. O kai malonu, užtenka ir kantrybės, ir noro“, — sako auksinių rankų vyras.

„Jis net valgyti neina, kol nepadaro, ką sugalvojęs. Šauk nešaukęs, kad jau pietūs baigia ataušti“, — pasakoja jo gyvenimo draugė Birutė Indriulienė, elektromobiliui pasiuvusi apmušalus.

REKLAMA

Elektromobilį išbandė vaikai

Neįprastą transporto priemonę jau išbandė kaimynų ir pažįstamų vaikai. Net penkiamečiai, ypač berniukai, negalėjo tvertis džiaugsmu, gavę pavažiuoti kieme ir kaimo keliu.

„Vaikai imlūs naujoms technologijoms. Pažiūrėkit, vos kelerių metų, o jau dirba kompiuteriu kaip profesionalai. Ta mašina jiems greitai pasidavė. O aš bandžiau pavairuoti ir vos į medį prie sodybos neatsitrenkiau. Gerai, kad lėtai rieda, spėjau sustoti už kelių sprindžių. Vairuotojo teisių neturiu“, — juokiasi B. Indriulienė.

REKLAMA

Svajonės ir planai

R. Savickas svajoja vaikams įrengti specialią vairavimo pradmenų mokymui skirtą aikštelę. Asfaltuotoje teritorijoje, vyriškio įsivaizdavimu, turėtų būti nupiešta sankryža, galbūt stovėtų koks policininkas, šviesoforiukas. Praėję kursus, baigdami mokyklą mokiniai jau turėtų įgūdžių ir lengviau išlaikytų vairavimo egzaminus.

Auksinių rankų meistro planuose — aerorogės, kurių pageidauja Žiurių kaimo bendruomenės pirmininkas Arūnas Činčys. Iki jo sodybos kaimo pakraštyje žiemą per pusnis buvo sunku nusigauti, tad mašina ant slidžių būtų geriausia išeitis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sodyboje kitais metais R. Savickas žada pasistatyti vėjo jėgainę, kuri gamintų elektrą savo reikmėms. Dabar ieško generatoriaus. Jėgainė būtų su dviem sparnais, tokią matė viename reportaže per televiziją.

„Dabar vandenį dušui, indams plauti šildome elektra. Sava jėgainė užšildytų“, — sako meistras.

Turi kelias profesijas

B. Indriulienė įsitikinusi, kad Romualdas galėjo baigti aukštąjį mokslą ir galbūt tapti puikiu inžinieriumi— konstruktoriumi, jei tik gyvenimas būtų palankiau susiklostęs. Tačiau vaikystė ir jaunystė buvo sudėtinga. Vos sulaukęs 8-erių metų būsimasis meistras kartu su trimis seserimis liko be mamos. Tėvas buvo neįgalus.

REKLAMA

„16 metų baigiau profesinę mokyklą ir ėjau dirbti. Esu įgijęs traktorininko, vairuotojo, suvirintojo, santechniko, elektriko specialybes. Visą laiką mokiausi, skaičiau knygas. Ir dabar pavartau, paskaitinėju techninius leidinius. Jaučiu, kad trūksta elektronikos žinių. Technologijos labai greitai tobulėja“, — sako R. Savickas.

Du traktoriai ir karieta

Per savo gyvenimą vyras pagamino du traktorius.

„Vienam įdėjau “Fordo“ variklį. Galingas. Kai važiuodavau laukų kultivuoti, žemės skriste skrisdavo į šalis“, — prisimena Žiurių kaimo gyventojas.

REKLAMA

O prieš keletą metų aplinkinių dėmesį traukė meistro sukurta karieta, kurią jis pasigamino iš buvusios „lineikos“ — senoviško puošnaus vežimo. Kai su ja važiuodavo per Žagarę, žmonės juokaudavo: “Ar ne grafas D. Naryškinas sugrįžo?“ (D. Naryškinui priklausė Žagarės parke pastatytas dvaras).

Kad turėtų, kas karietą traukia, specialiai užsiaugino arklį, kurį, dar visai kumeliuką, nusipirkęs Skaistgiryje parsivežė autobusiuku. Karietos žmonės pageidaudavo vestuvėms. Ja vyras vežiodavo vaikus per Žagarės miesto šventę ir Vyšnių festivalį. Tačiau po kelerių metų arklį pardavė, nes buvo sudėtinga išlaikyti. Vėliau ir karieta iškeliavo — į Jūrmalą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų