REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Incidentas su priverstiniu „Ryanair“ lėktuvo nutupdymu Minsko oro uoste ir vėliau sekęs Ramano Pratasevičiaus sulaikymas sukėlė ne tik milžinišką Vakarų šalių politikų pasipiktinimų bangą, tačiau nulėmė ir faktiškai uždarytą oro erdvę su daugeliu šalių ir padidino faktiškai neišvengiamą sankcijų grėsmę. Ekspertai mano, kad tai buvo didžiausias skandalas per visą santykių tarp Baltarusijos ir Vakarų istoriją.

Incidentas su priverstiniu „Ryanair“ lėktuvo nutupdymu Minsko oro uoste ir vėliau sekęs Ramano Pratasevičiaus sulaikymas sukėlė ne tik milžinišką Vakarų šalių politikų pasipiktinimų bangą, tačiau nulėmė ir faktiškai uždarytą oro erdvę su daugeliu šalių ir padidino faktiškai neišvengiamą sankcijų grėsmę. Ekspertai mano, kad tai buvo didžiausias skandalas per visą santykių tarp Baltarusijos ir Vakarų istoriją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu, kai A. Lukašenka karingomis kalbomis kaltino Vakarus bandant destabilizuoti padėti jo kontroliuojamoje šalyje ir netgi siekiant Baltarusiją panaudoti kaip placdarmą toliau žygiuojant į Rusiją, ekspertai pažymi „peržengtą raudoną liniją“. Pasak jų, Europos politikai pamatė tikrąjį režimo veidą ir reaguos skirtingai nei į terorą prieš savo paties piliečius.

REKLAMA

Vakaruose Baltarusijos valdžios veiksmus pavadino terorizmu

Baltarusijos valdžia pareiškė, kad „išgelbėjo Europą“ nuo tariamos bombos „Ryanair“ lėktuve, skridusiame iš Atėnų į Vilnių ir apkaltino dėl atsiųsto pranešimo HAMAS organizaciją. Pastaroji netrukus išplatino pranešimą, kad tokiais darbais neužsiima ir pasipiktino tuo, kad Minskas juos įtraukė į savo nešvarius reikalus.

Tačiau Vakaruose šią situaciją mato visiškai kitaip negu norėtų Baltarusijos valdžia. Daugelis pasmerkė Minsko veiksmus, kai kurie suskubo oro linijas nutraukti skrydžius virš Baltarusijos ir vengti šios šalies oro erdvės, o savo šalių piliečius paskatino palikti Baltarusiją „dėl jų pačių saugumo“. Maža to, jau vyksta derybos dėl naujo sankcijų paketo režimui pritaikymo, šiuo metu esminis klausimas yra net ne tai, ar bus taikomos sankcijos, o kaip jas pritaikyti, kad kuo mažiau nukentėtų eiliniai baltarusiai.Istoriją su „Raynair“ lėktuvo „nuvarymu“ ekspertai vadina precedento neturinčiu įvykiu. „Veikdamas ryžtingai ir agresyviai daugeliu krypčių Minskas peržengė raudoną liniją. Tai tapo tuo lašu, kuris perpildė Europos šalių kantrybės taurę. Ir reakciją matome gana griežtą. Europos valdininkai kelia klausimą, kad Baltarusija kelia grėsmę Europos saugumui (įskaitant ir pareiškimus, kad diktatorius užsiima teroristine veikla). Tai rodo, kad situacija buvo įvertinta itin rimtai ir turės rimtų pasekmių. Tačiau pervertinti šių pasekmių, manant, kad jos atves iki pokyčių Baltarusijoje, nereikėtų“, – „tut.by“ cituojamas politologas Andrejus Kazakevičius.

REKLAMA
REKLAMA

Jam antrina ir baltarusių politikos apžvalgininkas Artemas Šraibmanas. Jo teigimu, tai yra didžiausias skandalas per visą Europos ir Vakarų santykių istoriją. Ankstesni diplomatiniai incidentai (1998-aisiais A. Lukašenka liepė iš elitinio Drozdų komplekso šalia Minsko išvykti 22 šalių atstovybėms) ar vidinė situacija Baltarusijoje buvo ne tokie garsūs kaip tai, kas vyksta šiomis dienomis.

Skandalo apimtis rodo ir neįprastai griežtos Vakarų atstovų formuluotės bei incidento su priverstiniu lėktuvo nutupdymu ir keleivių sulaikymu vertinimas. Baltarusijos vidaus politikos krizė parodė savo tikrąjį veidą Vakarų šalims, o šios nebuvo tam pasiruošusios, mano ekspertai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Vieni tai vadina aviacijos piratavimu, kiti tarptautinio terorizmo aktu. Tokiais žodžiais (Europos valdininkai ir politikai) nesišvaisto šiaip sau. Reiškia, tai kas įvyko šiomis dienomis – tai šokas. Pirmiausia visus sujaudino tai, kad buvo panaudotas karinis naikintuvas ir priverstinis civilių lainerio nutupdymas ir tai, kad šis skrydis buvo europietiškas: jis skrido iš vienos ES šalies į kitą, o lėktuve buvo Europos Sąjungos piliečiai. Aš įžvelgiu šoką ir nesuvokimą, kaip galėjo įvykti tokia aštri eskalacija“, – cituojamas A. Šraibmanas.

REKLAMA

Šįkart Europos šalių atstovai neapsiribojo „susirūpinimų“ pareiškimais, skirtingai nuo pastarąjį pusmetį Baltarusiją krėtusių vidaus politikos įvykių. Jau dabar kalbama apie sektorines sankcijas Baltarusijos ekonomikai. Tai reiškia, kad ketvirtasis sankcijų paketas bus griežtesnis už pirmuosius tris ir į jį, be vizų sankcijų Baltarusijos valdininkams, gali būti įtrauktos valstybinės (ar su valdžia siejamos privačios) bendrovės.

„Moralinis poreikis nubausti Minską Europos Sąjungoje yra toks stiprus, kad vargu ar kokia šalis rizikuos kelti savo pragmatinę ir ekonominę naudą virš to. Reiškia, kad toms šalims, kurios užsiėmė neįtraukimu į sankcijų sąrašus savo verslo partnerių, tai dabar padaryti bus labai sudėtinga. Tai bloga naujiena kai kuriems baltarusių verslininkams, kurie galvojo, kad jie turi partnerį-lobistą, kuris neleis jų skriausti“, – aiškina ekspertas.

REKLAMA

Tuo pat metu, pažymi jis, ES neturi aiškių gairių, kaip elgtis toliau. Greičiausiai Europos valdžios kabinetuose vyks rimti debatai dėl to, kokias konkrečiai sankcijas įvesti ir kaip tai daryti, kad nebūtų pakenkta dar labiau.

Elgėsi taip, lyg santykiuose su Vakarais nebėra ką prarasti

Baltarusijos valdžios veiksmai rodo, kad tokios sąvokos, kaip tarptautinė reputacija ar susitarimai yra antraeilės svarbos, lyginant su politine kova. Jos paprasčiausiai išnyksta, kuomet reikia bausti politinius oponentus.

„Minskas visuomet vidaus politikos kontrolės ir stabilumo (kaip tai yra suprantama Minske) klausimus laikė iškėlęs aukščiau likusių interesų, tačiau dabar pastarieji nustojo apskritai dominę žmones, kurie priima sprendimus, – „tut.by“ pasakojo A. Šraibmanas. – Tikėtina, kad jie nepakankamai įvertino pasekmes arba sprendimas buvo priimtas tomis tarnybomis, kurios nemoka vertinti tarptautinių rizikų. Galimai, valdžia mano, kad santykiuose su Vakarais jau nėra ką prarasti, o jeigu ką, tai Rusija padės“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A. Kazakevičius pažymi, kad anksčiau tie metodai, kurie galėjo nulemti rimtas pasekmes, nebuvo naudojami. Režimas visuomet kruopščiai tikrindavo, kur gali „eiti iki galo“, o kur yra tam tikros ribos, iš Rytų ar iš Vakarų.

Politologas mano, kad šįkart teisėsaugininkams buvo iškelta užduotis surasti jiems reikalingus asmenis. Ir bet kokia sėkmė šia kryptimi buvo vertinama kaip rimtas pasiekimas padaliniui ar pavieniams asmenims – tai reikštų naujus antpečius ir paaukštinimą. Sulaukę galimybės, jie tuo ir pasinaudojo.

Baltarusijai gresia izoliacija ir priklausomybė nuo Maskvos?

Pasekmės dėl Baltarusijos valdžios priimtų sprendimų bus juntamos. Šalis grimzta vis gilyn ir siaurina savo galimybes išlipti iš krizės ir tarptautinės izoliacijos derybų keliu, mano ekspertai.

REKLAMA

„Dažnai istorijoje taip gaunasi, kad žmonės tampa tos politikos, kurią nusprendžia vykdyti valdžia, įkaitais. Tai dar sykį parodys baltarusiams, ypač tai daliai, kuri save vadina apolitiška, kad pasiekus tam tikrą ribą atsiriboti nuo valdžios politikos ir apsimesti, kad ji tavęs neliečia, nebepavyks. Tai dar vienas priminimas apie tai, kodėl žmonėms svarbu galvoti, kas pas juos valdžioje, – aiškino A. Šraibmanas. – Galima sakyti, kad diplomatinė Baltarusijos izoliacija vakarų ir pietų kryptimis jau įvyko. Politine prasme Baltarusijai izoliacija Vakaruose taikoma jau praktiškai nuo rugpjūčio. Tačiau, kol Minskui lieka Rusija, kuri ją palaiko, tol tokios izoliacijos pasekmės gali būti susijusios ne tik su nusilpusiu baltarusių režimu, bet ir su Maskvos nauda iš viso to.“

REKLAMA

Šiuo metu galiojančios ES sankcijos faktiškai neliečia finansinės pusės. Tačiau, jeigu bus įgyvendintas sektorinių sankcijų paketas, tai Baltarusijai reikštų ženklius finansinius nuostolius. Tuomet šios šalies valdžiai tektų juos kažkaip kompensuoti.

„Aišku, kad dedamos viltys į Rusiją. Tačiau, reikia turėti omenyje, kad Maskvai Lukašenka tampa vis brangesniu aktyvu ir dar silpnai kontroliuojamu bei sunkiai nuspėjamu“, – pažymi A. Kazakevičius.

Viena vertus, esant tokiai priklausomybei nuo Rusijos oficialus Minskas gali dar daugiau nusileisti. Kita vertus, esant vidaus ir užsienio politikos krizei, šalis turi vis mažiau ką pasiūlyti Rusijai. Reiškia, ir pačiai Rusijai šio projekto kaina auga, pažymi politologas.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų