REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos eksperimentiniai, mokomieji, bandymų (EMB) ūkiai turi būti pertvarkyti ir sujungti į bendrą tinklą, kad galėtų tinkamai panaudoti ES ir valstybės lėšas 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu. Šis ir kiti šalies žemės ūkio mokslui svarbūs klausimai buvo nagrinėti Žemės ūkio mokslo taryboje, kurios posėdis penktadienį įvyko A.Stulginskio universitete Kaune. Šiuo metu Lietuvoje veikia 18 mokslo, mokymo, inovatyvios gamybos ir kitos ūkinės paskirties ūkių, kuriuose mokslininkams sudaryta galimybė diegti ir demonstruoti naujoves. Neseniai šie ūkiai buvo tirti, įvertintos jų perspektyvos ir parengta ataskaita. Žemės ūkio ministerijos Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė Virginija Žoštautienė informavo, kad dalis šių ūkių yra mokymo (studijų) įstaigų struktūriniai padaliniai, atnaujinę materialinę bazę, glaudžiai bendradarbiaujantys su technikos pardavėjais, demonstruojantys inovatyvias technologijas ne tik studentams, bet ir ūkininkams. Kita dalis ūkių – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialai ir bandymų stotys, kurios specializuojasi tam tikrų kultūrų auginimo tyrimuose. Trečioji ūkių grupė yra uždarosios akcinės bendrovės, orientuotos į inovatyvią gamybą ar ūkinę veiklą ir siekiančios pelno.

REKLAMA
REKLAMA

V. Žoštautienė atkreipė dėmesį, kad EMB ūkiai veikia labai skirtingomis sąlygomis, nes veiklą vykdo specifiniuose sektoriuose, skiriasi ir jų juridinis statusas, ypač materialinė–techninė bazė. Iš esmės skiriasi ir jų veiklos tikslai – vieni ūkiai orientuoti į pelną, kiti – į mokslo plėtrą. Deja, EMB ūkių materialinės bazės skirtumai nesudaro galimybės tolygiai plėtoti mokslinių tyrimų ir gauti norimų rezultatų, todėl būtina ūkius pertvarkyti ir užtikrinti tinkamą ES ir valstybės investicijų panaudojimą. Planuojant augalininkystės krypties EMB ūkinę veiklą, reikėtų orientuotis į konkrečiame regione auginamų kultūrų paplitimą. Naujuoju finansiniu laikotarpiu ypatingą dėmesį skiriant gyvulininkystei, Taryboje pabrėžta, kad reikėtų spręsti klausimą dėl ūkių, kuriuose būtų vykdomi kiaulininkystės ir arklininkystės eksperimentiniai mokomieji bandymai ir diegiamos inovacijos.

REKLAMA

Tarybos nariai, vienbalsiai pritarę EMB tinklo sukūrimui, diskutavo, kiek ir kokius ūkius reikėtų įtraukti į tinklą, kaip mokymą priartinti prie smulkių šeimos ūkių. Taryboje akcentuota, kad didžiausias dėmesys planuojant investicijas turi būti skirtas EMB materialinės–techninės bazės atnaujinimui.

Tarybos garbės pirmininkas, žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna apgailestavo, kad EMB ūkiai, norėję vykdyti projektus, neturėjo finansinių galimybių prisidėti prie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos investicinės paramos. ,,Dabar sunku bus pavyti tą traukinį. Mūsų tikslas, kad EMB atsirastų naujos technologijos ir ne tik stambūs, bet ir smulkūs ūkiai galėtų pasinaudoti inovacijomis. Kažin, ar išskaidytos lėšos duotų naudos – praplėtus ūkių sąrašą pinigų nepadaugės“, – svarstė ministras.

REKLAMA
REKLAMA

Taryboje taip pat buvo aptartos sumaniosios specializacijos prioritetinės krypties ,,Agroinovacijos ir maisto technologijos” prioritetai – tvarūs agrobiologiniai ištekliai ir saugesnis maistas, funkcionalusis maistas (pasižymintis papildoma specifine nauda žmogaus sveikatai), inovatyvus biožaliavų kūrimas, gamyba ir perdirbimas – biorafinavimas. Tarybos nariai sutiko, kad saugesnio maisto kūrimas prasideda būtent nuo žemės ūkio.

Mokslo ir studijų stebėsenos centro atstovas Ramojus Reimeris tarybos nariams pristatė sumaniosios specializacijos prioritetų įgyvendinimo planus, informuodamas, kad jau pradedamas rengti prioriteto ,,Funkcionalusis maistas” veiksmų planas. Tarybos nariai sutarė, kad sumaniosios specializacijos prioritetų įgyvendinimui būtina ieškoti bendradarbiavimo būdų su verslu.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų