Lietuvos Valstybės pilietybės (tuo labiau "antraeilės") suteikimas ne lietuviams, be to net nemokantiems lietuviškai, yra vienas iš daugelio "akmenų", kuriuos mėtant siekiama "užmušti" Lietuvių kalbą ir Lietuvių Tautą.

Pastoviai pamirštama, kad Nepriklausoma Lietuvos Valstybė turi realią prasmę tik kaip Lietuvių kalbos ir Lietuvių Tautos gynėja nuo bet kokių pasikėsinimų.

Priešingu atveju kam ta nepriklausomybė reikalinga?

P.S. Sprendžiant iš mūsų valdžios veiksmų, šiai valdžiai ta nepriklausomybė iš tikrųjų ir nėra reikalinga - nes jiems rūpi ne Lietuvių kalbos ir Lietuvių Tautos išlikimas ir klestėjimas, o visai kiti tikslai...

--------------------------------------

Lietuvos Valstybės pilietybė ne lietuviams turi būti suteikiama tik atitinkant šiuos kriterijus:

1. Kandidatas laisvai kalba lietuviškai.

2. Kandidatas gerbia Lietuvių kalbą, Lietuvių Tautą ir Lietuvos Valstybę (jo praeitį turi kruopščiai patikrinti atitinkamos Lietuvos Valstybės specialiosios tarnybos).

3. Kandidatas neturi jokių įsipareigojimų kitoms valstybėms.

4. Kandidatas nėra teistas už kriminalinius nusikaltimus ar šnipinėjimą (išskyrus darbą Lietuvos Valstybės naudai).

---------------------------------------

Lietuvos Valstybėje dviguba pilietybė turi būti panaikinta iš principo.

Užsienyje gyvenantys asmenys (lietuvių kilmės ir ne lietuviai, bet kilę iš Lietuvos) Lietuvos Valstybės pilietybę turi teisę gauti tik, jei atitinka labai aiškius kriterijus - yra ir buvo lojalūs Lietuvos Valstybei ir Lietuvių Tautai, laisvai kalba lietuviškai, neturi jokių įsipareigojimų kitoms valstybėms, neturi kitos pilietybės.

Lietuviams, kurie turi kitą pilietybę ir nenori jos atsisakyti, suteikti teisę gauti "Lietuvio pažymėjimą".

Lietuvių Tautinio Centro (LTC) Įsipareigojimai

Už vieningą lietuvišką Valstybę!

Svarbiausias tikslas – lietuvybės – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje.

Ištrauka:

"11 punktas.

Lietuviams, turintiems ir nenorintiems atsisakyti kitos valstybės pilietybės, ryšių su Lietuva išsaugojimui ir palaikymui suteikti oficialų „Lietuvio pažymėjimą“:

lietuvių kilmės asmenys, turintys kitą pilietybę, turi teisę gauti „Lietuvio pažymėjimą“, su kuriuo gali laisvai įvažiuoti į Lietuvą, čia gyventi, mokytis, dirbti, balsuoti vietos savivaldos rinkimuose, būti išrinktais į vietos savivaldos tarybas.

„Lietuvio pažymėjimas“ sugrįžusiems nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą, suteikia galimybę atstatyti Lietuvos pilietybę be jokių apribojimų."

MAN TAI VISAI JAU DABAR NEGERAI .priemiau belgijos pilietybe ^praradau lietuvos ;TIK PALIEKAMA VIENA.KAS MANE GALITE NURAMINTI??.negaliu uzmigti .kodel kiti gali tureti o cia kas per nesamone

Jus kalbate apie tauta sali o ka dare ir dabar daro AMB kirkilas kubilius:pardave MN vakaru tinklus-pusvelciui sukure LEO ir t.t.greit bus geda pasakyt kad esi lietuvis,o kai pries 20m buvau USA viskas atrode atvirksciai ir man nebuvo geda kad as LIETUVIS deja dabar esam saviems runkeliai (balsu stukos pries balsvimus)beteise avinu banda su kuria ka nori ta ir daro
Anukui kuris greit tures pasirinkti pilietybe patariau-Airiu .kodel parasiau alfa.lt .delfis po mano komentaro panaikino visa straipsni.Vyresni zino kaip tai vadinos - KGB.Vadinasi as teisus,jei jie net komentaro bijo

Manau, nė vienas Lietuvos prezidentas nepritars tokiam dvigubos pilietybės įstatymui, kuris leistų iš nepriklausomos Lietuvos „pabėgusiems“ lietuviams turėti dvigubą pilietybę. Niekas negali sustabdyti piliečių migracijos, bet tegul p. Narušienė įrodo, kuriam tikslui išvykusiam padirbėti į užsienį lietuviui reikalinga tos šalies pilietybė. Neteko girdėti. Kodėl įsigijusiam kitos šalies pilietybę, labai norisi išlaikyti ir Lietuvos pilietybę? Kuriam tikslui? Gaunant pilietybę yra prisiekiama kitai valstybei ir automatiškai nebegali galioti buvusi priesaika ir nesvarbu, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pilietybę gavo visi tuo metu nuolatos Lietuvoje gyvenanę su nedidelėmis išimtimis. Pilietybė nėra prigimtinė teisė ir tuo nereikia spekuliuoti, nes ją galima prarasti arba įsigyti kitą. Antra pilietybė emigravusiems po 1990 m. lietuviams reikalinga egoistiniais, spekuliatyviniais tikslais. Niekas jiems netrukdo bet kada atvykti, tam tikrą laiką gyventi, dirbti, kaip ir bet kokiems užsieniečiams, tačiau tokiems „nepiliečiams“ galioja tam tikri apribojimai. Ar reikia mums tokių „piliečių“, kurie Lietuvai sunkiu laiku ją paliko ir sugebėjo „įsipilietinti“ kitoje valstybėje? Vienareikšmiškai - ne. Jie niekuomet nebeprisidės prie Lietuvos gerovės kūrimo, tautos genofondo gausinimo, jie, su nedidelėmis išimtimis, niekuomet nebegrįš į Lietuvą, o jų palikuonys, kaip taisyklė, gimę mišriose šeimose, tuo labiau. Tai ne tie emigrantai, bėgę nuo Rusijos okupacijos, gelbėdami savo gyvybes. Gaila, bet „įsipilietinę pilviniai“ prarasti Lietuvai. Visos spekuliacijos pilietybės klausimu- „krokodilų ašaros“. Apskritai tokių nėra labai daug – didžioji dauguma svetimos valstybės pilietybės neturi.

komentatoriai pamirsta, kad kitos salies pilietybe nera duodama bet kam.Kitu saliu pilietybe gavo tik geriausi lietuviai, apsigyvene ir isitvirtine svetur.Nors gyvenu Lietuvoj, bet nuosirdziai didziuojuosi tais zmonemis.Tai musu tautos sviesuliai, darantys daugiau garbes Lietuvai nei visa diplomatija kartu sudejus.Todel turetume daryti viska, kad sie zmones neprarastu Lietuvos pilietybes, gave garbe igyti kitos salies pilietybe. Jei Lietuva prarast siuos puikiausius savo piliecius, tai butu nepataisoma zala musu tautai.To ir siekia KGB ir ju pakalikai

Kaip tai - neatima? Juk jau šiandien dešimtys tūkstančių lietuvių - Lietuvos piliečių turi ir kitos valstybės pilietybę. Tai gal manote, kad neokomunistinės jėgos ruošiasi ją jiems palikti? Nebūkite toks naivus, kolega. Jūsų sąrašas, kaip ir visas Armino Lydekos komisijos ankstesnis projektas neatlaiko jokios teisinės logikos, kad ir kiek valstybių jame surašytumėte. Apie tai jau esu nemažai diskutavęs anksčiau. Nesinori kartotis.

Pilietybė nėra bevertis popierėlis, o meilė Tėvynei neturi būti šantažo įrankis.
Niekas per jėgą tos piletybės neatima, kol žmonės patys neapsisprendžia tapti kitos valstybės piliečiais.
Jei taip išplėsti dvigubos piletybės sąvoka, kaip to nori Narušienė, ji išvis netenka prasmės.
Yra pagaliau patirtis kitų civilizuotų valstybių, vadinamųjų "senųjų demokratijų", tai kodėl neatsižvelgiama į ją, o bandoma išradinėti dviratį?
Nebent įstatyme būtų padaryta išlyga NATO ir ES valstybių piliečiams, o Seimas vėliau galėtų tokių valstybių sąrašą papildyti (arba patrumpinti, jeigu santykiai su ta valstybe pagęstų). Pavyzdžiui, į jį, be NATO ir ES šalių, dar galima būtų įrašyti Šveicariją, Andorą, Monaką, Sanmariną, Vatikaną, Lichtenšteiną, Australiją, Naująją Zelandiją ir Izraelį (galbūt - ir Japoniją).

butu visai zaebis dviguba piletibe,imciau rusu

Pasaulio lietuvių centrinė būstinė yra Lemonote, netoli Čikagos. LSSR Okupacijos laikmečiu kontaktai su kitose šalyse gyvenančiais lietuviai buvo apriboti iki minimumo. Tik 1988 metais leista buvo vykti iš Lietuvos asmenims aplankyti savo giminaičių. Antros bangos lietuvių kartą tuo metu jau buvo beveik visa iškeliavusi Anapilin, dalis jų atžalų geroaki nuteutėję. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir atvykus "trečiabangininkams" su lietuvybe susijusių įvairių įvykių srautas pavirto besileidžiančiu nuo kalno sniego kamuoliu. Kultūrinių, kalbinių, sportinių renginių ir problemų ratas daug kartų padidėjo ir vėl išsiplėtė iki tolimiausių šalių lietuvių bendruomenių. Lietuvos neokomunistinė valdžiukė suprato, kad išvykėliai nėra palankiai jų atžvilgiu nusiteikusi ir pasitelkdama visokiais teisines machinacijas bando atsiriboti jei ne nuo ankstesnės išeivių bangos, kurios įtaka į Lietuvos gyvenimą jau susilpnėjusi, bet bent jau nuo 500 tūkstančių naujų išvykėlių. >>> Pasaulio Lietuvių Bendruomenę sudaro atskirų kraštų bei valstybių Bendruomenės (šiuo metu LB veikia 36 kraštuose). Svarbesnės yra šios:
Airijos lietuvių bendruomenė
Australijos lietuvių bendruomenė
Danijos lietuvių bendruomenė
Brazilijos lietuvių bendruomenė
Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenė
Estijos lietuvių bendruomenė
Italijos lietuvių bendruomenė
JAV lietuvių bendruomenė
Kanados lietuvių bendruomenė
Lenkijos lietuvių bendruomenė
Norvegijos lietuvių bendruomenė
Nyderlandų lietuvių bendruomenė
Prancūzijos lietuvių bendruomenė
Švedijos lietuvių bendruomenė
Šveicarijos lietuvių bendruomenė
Urugvajaus lietuvių bendruomenė
Vokietijos lietuvių bendruomenė
Japonijos lietuvių bendruomenė
Vyriausioji ir aukščiausioji PLB institucija – šaukiamas PLB Seimas, renkantis Bendruomenės veiklos programą ir uždavinius įgyvendinančias institucijas: PLB valdybą, PLB Garbės teismą, Kontrolės komisiją.
PLB Seimo narių skaičių nustato PLB valdyba. Juos renka atskirų kraštų Bendruomenės pagal savo įstatus bei nustatyta tvarka, laikydamosi PLB Konstitucijos.

Pasivadinote "Pasaulio lietuviu" , tačiau nieko apie savo tautiečius , pabirusius po Pasaulį, nežinote. Pažėrėte krūvą klausimų, nors informacijos atsakyymams internete daugiau negu pakankamai. Jei jūs, kaip teigiate, "savo valia įgijote kitos šalies pilietybę" ir norite atsisakyti Lietuvos pilietybės, tai jūsų noras po jūsų pareiškimo bus neabejotinai patenkintas.