REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus vyriausybės prekinis ženklas – išskirtinai talentingas nemokėjimas komunikuoti ir socialinis žiaurumas, – mano ekspertai, aptarę antruosius kabineto darbo metus.

REKLAMA
REKLAMA

Užmuša lūkesčius

Ekonomistė, apžvalgininkė Aušra Maldeikienė portalui Balsas.lt sakė, kad antrųjų metinių sulaukusios vyriausybės išskirtinis bruožas yra gebėjimas niekinti žmonių lūkesčius ir diegti pesimizmą. „Matau vieną problemą, kuri gali absoliučiai užmušti ir sunaikinti bet kokius laimėjimus. Tai nesugebėjimas pasakoti net ir pozityvių dalykų, kurie yra daromi. Pasakyčiau, kad tai netgi išskirtinai talentingas negebėjimas komunikuoti. Ekonomikoje, be kitų dalykų, svarbu ir žmonių tikėjimas, jų lūkesčiai. Vyriausybė sugebėjo taip pažeminti žmonių lūkesčius ir parodyti žmonėms, kad jie visiškai nesvarbūs, kaip to nedarė niekas kitas. Visą laiką kalbėti žmonėms, kad jų lūkesčiai nepagrįsti, kad jie išlaikytiniai – siaubingas dalykas“, – pabrėžė ekonomistė.

REKLAMA

Pasak A. Maldeikienės, nemokėjimas pristatyti net ir tų darbų, kurie yra žmonėms naudingi, jų žeminimas ir nepagarba didele dalimi prisidėjo ir prie krizės gilinimo, ir prie emigracijos mastų augimo. „Kai visą tautą pavadino išlaikytiniais, tai man čia jau buvo „topų topas“. Pasakyčiau, kad man A. Kubilius ir Vilija Blinkevičiūtė yra vienodai „talentingi“ kalbėtojai. Viena sugebėdavo piešti nenormaliai rožines iliuzijas, kitas sugeba visus stumti į neviltį. Ta pati kokybė, tik su skirtingais ženklais“, – sakė A. Maldeikienė.

REKLAMA
REKLAMA

Jos įsitikinimu, būtent lūkesčių griovimo srityje A. Kubilius ir jo vyriausybė pranoksta visus pirmtakus.

Socialiai nejautriausia

Politologas Vytautas Radžvilas portalui Balsas.lt akcentavo, kad ši vyriausybė atėjo žadėdama radikalias reformas valstybėje ir žmonės tikėjosi, jog bus pakeista padėtis, kai valstybė dirba siauros mažumos grupiniams interesams. „Šito lūkesčio ji nesugebėjo patenkinti ir, mano nuomone, parodė išskirtinį abejingumą tam, kas galėtų būti vadinama paprasto Lietuvos gyventojo interesais. Tai pati socialiai nejautriausia, pati žiauriausia vyriausybė per visą istoriją“, – sakė V. Radžvilas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis atmetė argumentus, kad socialinio jautrumo A. Kubilius ir jo kabinetas negalėjo demonstruoti dėl pinigų stygiaus, krizės ir buvusios vyriausybės palikimo.

V. Radžvilas įsitikinęs, kad Lietuva priklauso valstybėms, kur žmogaus negailestingas išnaudojimas yra tapęs norma. „Visos bent kiek civilizuotos valstybės turi tokį socialinio solidarumo ir teisingumo elementą, kaip progresiniai pajamų mokesčiai. Jei jis būtų įvestas, esu tikras, kad žmonės labiau tikėtų ateitimi ir politikų pažadais net tuomet, kai yra krizė ir trūksta pinigų“, – sakė jis.

REKLAMA

Anot V. Radžvilo, būtent premjero ir vyriausybės nenoras suprasti, kad šis mokesčių sistemos elementas yra būtinas, geriausiai iliustruoja cinizmą ir požiūrį į žmones, kurie neturi pagrindo tikėti, jog bus mėginta pakeisti visiškai nenormalius ekonominius santykius, kurie susiklostė grobikiškos „prichvatizacijos“ laikais. „Manau, kad progresinio mokesčio klausimą bus galima nuo šiol laikyti ne tik šios, bet ir kitų vyriausybių lakmuso popierėliu“, – sakė politologas.

Pasigyrimai

Pati vyriausybė, pradėjusi darbą 2008 11 08,  giria save ir pasakoja viską reformuojanti bei suvaldžiusi krizę:

REKLAMA

„Suvaldyta viešųjų finansų krizė, išsaugotas lito ir bankinės sistemos stabilumas, atstatytas ūkio konkurencingumas, užtikrintas socialinių išmokų nenutrūkstamas mokėjimas iš „Sodros“ biudžeto – tokius iššūkius teko įveikti penkioliktajai Vyriausybei per dvejus jos veiklos metus.

Šiandien Lietuvoje nedarbas jau stabilizuojasi, eksporto lygis pasiekė 2008-uosius, žymiai pagerėjo kreditavimo sąlygos, ženkliai sumažėjo bankų palūkanų normos, sumažinta ir mokesčių našta verslui – mažoms įmonėms pelno mokesčiai sumažinti iki 5 proc., kitoms nuo 20 iki 15 procentų. Pagal pritrauktas užsienio investicijas 2010 m. Lietuva ženkliai lenkia ir Latviją, ir Estiją, Lietuvai taip pat pavyko pritraukti ir stambiausius užsienio investuotojus.

Kovojant su nedarbu, pavyko išlaikyti nedarbo lygį ne didesnį nei metų pradžioje, nedarbas stabilizavosi ir jau keletą mėnesių nuosekliai mažėja. Tam įtakos turėjo atsigaunanti ekonomika ir priemonių paketas, kuris leido liberalizuoti darbo santykius bei paskatino įdarbinti jaunimą.

Energetikos srityje kuriama skaidri, atvira, konkurencingumą skatinanti sistema, kurios tikslas – mažesnės kainos vartotojams. Nuo šių metų pradžios jau pradėjo veikti pirmoji Baltijos šalyse elektros birža. Iš esmės užbaigta elektros energetikos sektoriaus pertvarka – likvidavus monopolinę bendrovę LEO LT, sukurta infrastruktūra efektyviam energetikos sektoriaus veikimui ir energetinei nepriklausomybei įtvirtinti. Pradėti elektros jungčių su Skandinavija ir Lenkija darbai, patvirtinta ir atsinaujinančios energetikos koncepcija.

Nors per dvejus metus nuveikta nemažai konkrečių darbų, tačiau Vyriausybė toliau dirbs, sutelkdama visas jėgas kovojant su nedarbu, skatinant ekonomiką bei verslo konkurencingumą, mažinant šešėlinės ekonomikos mastus, tęsiant esmines reformas sveikatos ir švietimo srityse“, – rašoma vyriausybės interneto svetainėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pliusai ir minusai

Politologė Morta Vidūnaitė vardijo vyriausybės privalumus ir trūkumus. Didžiausi šios vyriausybės pliusai, jos nuomone, yra tokie:

„Šiai vyriausybei vis dėlto pavyko išvengti ryškesnių skandalų, o tai Lietuvos mastais, kai skandalas paprastai velkasi po skandalo, yra didelis pasiekimas. Ir tai atsitiko nebūtinai dėl ekonominės krizės. Konservatoriai, per ilgai užsibuvę opozicijoje, vis dėlto susitupėjo, tapo brandesni, atsakingesni. Plika akimi matyti, kad jie mažiau korumpuoti nei prieš tai buvusios socialdemokratų dominuojamos vyriausybės. Ši vyriausybė, nepaisant jos klaidų, atrodo pirma labiau atsakinga Lietuvos vyriausybė po nepriklausomybės. Matyti, kad jie stengiasi dėl savo valstybės, yra susirūpinę jos įvaizdžiui, ateitimi, progresu“.

REKLAMA

Didžiausiais minusais politologė laiko A. Kubiliaus santykius su visuomene, viešuosius ryšius, veidmainišką šeimos politiką. „Masiškai visi baksnoja į prastus šios vyriausybės viešuosius ryšius: Jei G. Kirkilas šaltais nervais varė demagogiją, A.Kubilius ir daugelis jo ministrų kalba moralais. Viešieji ryšiai nėra reikalingi dėl viešųjų ryšių savaime, negalima sakyti, mes dirbame, darome politiką, kovojame su krize. Civilizuotas, pagarbus bendravimas su visuomene yra politikos dalis. Finansų ministrė I. Šimonytė yra aštraus proto, bet jos kalba pernelyg kategoriška, kartais net žiauri žmonių atžvilgiu. Ji, regis, yra labai toli nuo žmonių kasdienių rūpesčių, su savo gražiai sutvarkyta šukuosena ir stilingu garderobu. Ji kalba kaip ekonomikos dėstytoja studentams, o ne kaip ministrė su žmonėmis".

"Veidmainiška yra šeimos politika, kai deklaruojama parama šeimai, tačiau moterys persekiojamos dėl įstatymų spragų, nuolatos keičiamos žaidimo taisyklės, ignoruojamas žmogaus teisių aspektas. Per krizę daugelis nepastebi, kad konservatoriai vis dar yra užėmę ultrakonservatyvią pozicija šeimos politikos atžvilgiu“, – portalui „Balsas.lt“ sakė M. Vidūnaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų