A. Driuką į KT teisėjus teikia LAT pirmininkė Danguolė Bublienė. Anot jos, LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkas turi didelę teisinio darbo patirtį.
„A. Driukas sukaupė beveik 40 metų teisinio darbo stažą, iš kurių – daugiau 30 metų yra teisėjo darbo stažas“, – sakė D. Bublienė.
Anot jos, A. Driukas yra vienas iš teisminės mediacijos Lietuvoje pradininkų, įgijęs socialinių mokslų teisės daktaro laipsnį.
Pats A. Driukas, prisistatydamas Seime, sakė itin vertinantis savo patirtį, prisidedant prie teisės aktų kūrimo.
„Esu prisidėjęs ir dalyvavęs eilėje darbo grupių, kuriant įvairius teisės aktų projektus. Dabar pagal juos dirbu teisme. Civilinis procesas, civilinė teisė, nemokumo teisė – tai mano kasdieniniai įrankiai. Beje, ir viešųjų pirkimų teisė“, – kalbėjo kandidatas į KT.
LAT teisėjas, atsakinėdamas į parlamentarų klausimus, teigė manantis, kad didžiausia Konstitucijos vertybė yra jos vientisumas ir stabilumas. Tiesa, anot A. Driuko, reikia suprasti, jog tarptautinių teismų sprendimai lemia tam tikrus Konstitucijos pokyčius.
„Mes negalime nereaguoti į pokyčius būtent tarptautinėje arenoje. (...) Svarbiausia, kad tai būtų daroma be dramatiškų pokyčių“, – svarstė A. Driukas.
Pateikė nuomonę apie svarstymus dėl rusiškų mokyklų uždarymo
Kandidatas Seime sulaukė ir klausimo apie diskusijas dėl rusiškų mokyklų Lietuvoje uždarymo. Teisininkas aiškino, kad šiuose svarstymuose taip pat nereikėtų imtis skubotų ir radikalių pokyčių.
„Suprantant tą sudėtingą situaciją, suprantant ir tam tikros dalies visuomenės lūkesčius, kad reikia riboti tam tikros kalbos vartojimą, kartu reikia surasti labai protingą, teisingą pusiausvyrą, kad neatstumtume matomai tų žmonių, kad jie galėtų išlikti visuomenėje, integruotis, nes tai gali sukelti ir priešingą efektą“, – dėstė A. Driukas.
Paklaustas apie valdžių padalijimo principo įgyvendinimą, kandidatas į KT teisėjus neslėpė manantis, kad šiuo klausimu teismai yra kiek pastumti į šalį.
„Teismai vis laukia, kada politinės valdžios išgirs jų lūkesčius ir rūpesčius, kadangi teismų aprūpinimas finansais nėra savitikslis dalykas, siekiant geresnio teisingumo, bet jis įgalina teikti geresnę paslaugą, tai yra kokybiškesnį teisingumą“, – atkreipė dėmesį teisininkas.
Pristačius A. Driuko kandidatūrą į KT teisėjus, vėliau su juo susitiks parlamento frakcijos.
ELTA primena, kad KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Pagal Seimo statutą, nutarimų projektai dėl siūlomų kandidatų Seimo posėdžių sekretoriate registruojami ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki KT teisėjų kadencijos pabaigos. Kandidatai į KT teisėjus Seimo posėdyje turi būti pristatyti ne vėliau kaip per 2 savaites nuo atitinkamų nutarimų projektų įregistravimo dienos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
