„Šiandien įgarsinau, kad teikiu krašto apsaugos ministrės atstatydinimą prezidentui. Tai buvo įgarsinta žodžiu ir iš karto po to atkeliaus ir raštiškas mano teikimas“, – trečiadienį pranešė premjerė.
Premjerės ir krašto apsaugos ministrės nuomonės išsiskyrė dėl kitų metų biudžeto formavimo gynybai. Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, jog paskelbus, kad gynybai kitais metais bus siūloma skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), išsiskyrė nuomonės, kam jie gali būti išleisti. Negana to, dieną anksčiau viešojoje erdvėje pasklido informacija neva lėšos gynybai bus mažesnės nei planuojama.
Šis nuomonių išsiskyrimas pradėjo formuoti nepasitikėjimą tarp I. Ruginienės ir D. Šakalienės. Anksčiau naujienų portalas tv3.lt taip pat rašė, kad prezidento G.Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sakė, kad premjerė Inga Ruginienė informavo praradusi pasitikėjimą krašto apsaugos ministre D. Šakaliene. Pasak jo, tolimesnis darbas su D. Šakaliene – neįmanomas.
„Kalbant apie krašto apsaugos ministrę, iš premjerės mes susilaukėme nuomonės, kad pasitikėjimas yra prarastas. Kadangi nėra pasitikėjimo, todėl su ministre bendras darbas nėra galimas“, – tąkart po G. Nausėdos susitikimo su premjere žurnalistams sakė D. Matulionis.
Klausimai dėl D. Šakalienės kaip krašto apsaugos ministrės ateities pastaruoju metu plačiai aptarinėta ir viešojoje erdvėje. Nemažai dėmesio skirta ir atstydinamos ministrės asmenybei, o apie tai, ką išduoda jos veido bruožai ir ko D. Šakalienė nepasako žodžiais, anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo veidoskaitos specialistas Tomas Saparis.
Dovilės Šakalienės charakteris
Tąkart atsidaręs Lietuvos krašto apsaugos ministrės nuotraukas, veidoskaitos specialistas pradėjo pasakoti apie tai, ką mato D. Šakalienės veide. Pasak jo, pirmiausia į akis krinta pagrindinės moters savybės, kurios rodo, kad ji – į logiką ir tikslumą linkęs žmogus.
„Aš matau labai tikslų žmogų, kuris linkęs į perfekcionizmą. Šis žmogus yra giliai ieškantis prasmės, pakankamai uždaras, intravertas“, – pirmosiomis pastabomis dalijosi pašnekovas.
Tuo metu pašnekovo pasiteiravus, kokios Lietuvos krašto apsaugos ministrės veido dalys išdavė šią informaciją, jis sutiko paaiškinti, kokie ženklai tai parodė.
Pasak jo, pirmiausia žvilgsnis nukrypo į analizuojamos moters akis. Šios, anot T. Sapario, ne veltui yra vadinamos sielos veidrodžiu.
„Visą D. Šakalienės liūdesį arba nuovargį matau iš akių kampučių, nusileidusių žemyn. Jos akys yra „negyvos“, t. y., pavargusios“, – tada tikino jis.
Pasiteiravus, ką tuomet galima pamatyti iš D. Šakalienės nosies, jos ilgio ir formos, jis atskleidė, kad tai yra tarsi kelrodė žvaigždė į emocijas ir jautrumą.
Anot jo, D. Šakalienės nosies kauliukas – gana siauras, tačiau pati nosis yra vidutinio arba ilgesnio ilgio, tad moteris jautri, empatiška, o taip pat turi polinkį į kūrybą.
„Kai kalbėjau apie tai, kad D. Šakalienė – žmogus intravertas, man tai parodė lūpų storis ir plotis.
Žinoma, apie tai negalima spręsti iš vieno bruožo, tačiau sudėjus šią informaciją su akių išduodama informacija, kurios yra labai gilios, o tai rodo, kad žmogus labai giliai domisi dalykais ir turi neblogus ekstrasensorinius gabumus, taip sakyti galima.
Vis tik lūpų plonumas rodo, kad žmogus nelinkęs daug kalbėti, labai daug savęs lepinti, netgi turi polinkį į asketizmą“, – sakė jis.
D. Šakalienės karjeros kryptis
Įdomu ir tai, kad pokalbio metu pašnekovas prabilo apie Lietuvos krašto apsaugos ministrės karjeros kryptį. Jis pasakojo, kad šis karjeros kelias D. Šakalienei yra pakankamai neblogas.
Vis tik veidotyra užsiimantis T. Saparis taip pat išryškino ir galinčius iššūkių šiame darbe D. Šakalienei kelti aspektus.
„Negaliu pasakyti, kad D. Šakalienei netiktų krašto apsaugos ministrės darbas. Ji gali dirbti šį darbą, ji gilus žmogus, tačiau šis darbas gali ją nuvarginti.
Iš principo, jai darbas tinka, jame yra detalių, smulkmenų, visko, tačiau jai netinka ta dalis, kad reikia daug kalbėti“, – pasakojo pašnekovas.
Pasiteiravus, kokia karjeros kryptis šiai moteriai galėtų patikti, kurioje ji galėtų realizuoti savo gabumus, T. Saparis atskleidė, kad tai – aktyvus darbas, kuriame reikalinga empatija.
„Žinoma, čia spėlionės, tačiau jai galėtų tikti rūpinimasis kitais žmonėmis, kažką globoti, kažkam padėti, kur reikia rodyti dėmesį kitiems.
Jos kaklas ilgas, tad jai reikia aktyvaus darbo, jai netinka darbas prie popierių, blankų pildymas, tad reiktų kažko aktyvaus, o ne ofise dirbamo darbo“, – pažymėjo jis.
Inga Ruginienė pateikė ministrės atstatydinimą prezidentui
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt taip pat dalijosi I. Ruginienės komentaru apie tai, kad pateikė prezidentui D. Šakalienės atsistatydinimą.
„Šiandien įgarsinau, kad teikiu krašto apsaugos ministrės atstatydinimą prezidentui. Tai buvo įgarsinta žodžiu ir iš karto po to atkeliaus ir raštiškas mano teikimas“, – trečiadienį pranešė premjerė.
„Matyt, taip jau aplinkybės dėlioja, kad turime priimti kad ir labai skaudžius sprendimus, bet negaliu leisti, kad ypatingai tokioje svarbioje srityje vyktų tam tikri nesusipratimai ir nesklandumai“, – kalbėjo ji.
Paklausus, ar prezidentas, kuris siūlė D. Šakalienei palaukti su atsistatydinimo pareiškimu, bandė perkalbėti I. Ruginienę, ji teatsakė, kad pokalbis buvo dalykiškas, o nuomonės sutapo.
„Buvo labai dalykiškas pokalbis. Pasikeitėme nuomonėmis, argumentais ir, kaip ir sakiau, mūsų nuomonės sutarpo ir dėl to šitas sprendimas toksai“, – sakė I. Ruginienė.
Premjerė teigė su prezidentu aptarusi kelias kandidatūras.
„Mano prioritetas kuo greičiau šitą sprendimą priimti ir tą padarysiu“, – komentavo premjerė. Visgi ji neatsakė, ar kandidatas galėtų būti iš dabartinių viceministrų, ar kitas asmuo.
Ruginienė įvardijo tris priežastis, kodėl nebetinka Šakalienė
I. Ruginienė buvo paprašyta trumpai įvardyti, kodėl jos bendrapartietė D. Šakalienė nebetinka kaip krašto apsaugos ministrė. Premjerė pateikė tris priežastis.
„Pirmas – tai yra melas. Visada sakiau, kad atvirumas atidarys bet kokias duris“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Tikrai negaliu susitaikyti su tuo, kad yra meluojama“, – priūrė ji.
Įtampas padidino praėjusią savaitę iškilusi informacija, neva bus teikiamas mažesnis gynybos biudžetas nei buvo žadėta. Tokią informaciją išplatino kai kurie apžvalgininkai ir žurnalistai, nurodę, kad tokius duomenys jiems esą pateikė patikimi šaltiniai.
Vėliau paaiškėjo, kad neseniai Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) įvyko vidinis susitikimas su nuomonės formuotojais, dar vadinamas off the record. D. Šakalienė teigė apie jį nežinojusi, bet reikia suprasti, kad ministerijoje dažniausiai niekas nevyksta be ministro žinios.
Vadinasi, arba D. Šakalienė žinojo apie nuomonės formuotojams suteikiamą jautrią informaciją dėl lėšų gynybai, arba, jei ji apie susitikimą nežinojo (mat tomis dienomis buvo išvykusi su vizitu), tai reikštų, kad ministerijoje tvyro nesusikalbėjimas tarp darbuotojų.
„Antras dalykas, man labai svarbu, kaip darbuotojai jaučiasi komandoje. Esu iš tokios srities atėjusi ir girdžiu jų balsą“, – tęsė I. Ruginienė.
Paaiškėjus, kad I. Ruginienė prarandą pastiikėjimą D. Šakaliene, į viešumą pradėjo kilti anoniminiai buvusių ir esamų KAM darbuotojų pasakojimai apie prastą atmosferą ministerijoje ir neva valdingą D. Šakalienės elgesį.
„Trečias dalykas susideda iš įvairių smulkmenų. Tiesiog noriu pasakyti, kad tikrai tie įvykiai, kurie per pastarąsias savaites atėjo, buvo tik paskutinis akcentas. Bet tam tikri dalykai bendro seniau. Ir, matyt, atėjo šitas sprendimas greičiau, gali būti, kad jis buvo neišvengiamas“, – tikino ministrė primininkė.
Laikinai D. Šakalienę pavaduos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Trintis su KAM
Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Finansų ministerijos parengtiems kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui ir teiks jį Seimui. Pagal projektą, gynybai siūloma skirti 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokia suma numatyta KAM skiriamuose asignavimuose.
Opozicija, verslo atstovai, kai kurie visuomenininkai ir žiniasklaida biudžeto projektų registravimo išvakarėse nerimavo, kad Vyriausybė gali gudrauti po gynybos finansavimu „pakišdama“ dvigubos paskirties projektus, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingus kelius. Tokiu atveju ginkluotosioms pajėgoms būtų skirta mažiau pinigų nei žadėta.
Tokią informaciją kitų metų biudžeto registravimo išvakarėse „Facebook“ skelbė apžvalgininkai Marius Laurinavičius, Aleksandras Matonis ir kiti.
Paaiškėjo, kad tai galėjo paskatinti Krašto apsaugos ministerijoje anksčiau šią savaitę surengtas neskelbtas susitikimas, kur viešosios erdvės veikėjai (įskaitant minėtus) buvo perspėti, jog Vyriausybė galimai nesilaikys įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo.
Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas patvirtino, kad ministerijoje neoficialus susitikimas su gynybos temomis rašančiais asmenimis vyko, tačiau buvo kalbėta neva ne apie mažesnį gynybos finansavimą, o apie poreikius.
Ketvirtadienį socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sukritikavo D. Šakalienę – ministrės elgesį jis pavadino „keistu žanru“.
Pati D. Šakalienė viešai neigė abejones pareiškusi, kad visas gynybos biudžetas apima krašto apsaugos sistemos poreikius ir leidžia laikytis plano, kad kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų, taip pat kad Lietuva būtų pajėgi priimti Vokietijos brigadą 2027-aisiais.
„Šiuo metu, ką mes šiandien gavome, <...> tai šitas biudžetas iš esmės yra krašto apsaugos sistemos biudžetas, tai yra atitinkantis iš esmės projekciją, kuri buvo pateikta Valstybės gynimo tarybai sausio mėnesį, kur yra susieti visi mūsų prioritetai nuo divizijos iki (Vokietijos – red. past.) brigados“, – žurnalistams kalbėjo ministrė.
Šių metų pradžioje Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
