2007-10-09 Seimo Audito komitetas darbo posėdyje išreiškė nepasitenkinimą Vyriausybės informacija, kaip įgyvendinamos parlamentinio tyrimo dėl šilumos kainų didėjimo pagrįstumo išvados, ir kreipėsi į ministrą pirmininką, kuris dėl to turės pasiaiškinti Seime. Tėvynės sąjungos spaudos tarnyba klausė Audito komiteto pirmininko Donato Jankausko, kas konkrečiai Vyriausybės veiksmuose dėl šilumos problemų sprendimo netenkina Audito komiteto.
Seimas Audito komitetui buvo pavedęs ištirti, ar pagrįstai augo šilumos ir karšto vandens kainos. Komitetas dirbo gerą pusmetį, pradėjęs dar praėjusių metų pabaigoje ir baigęs vėlyvą šių metų pavasarį. Vasaros pradžioje Seimas priėmė nutarimą, kuriame Vyriausybei buvo pavesta imtis priemonių, parengti veiksmų planą ir iki rugsėjo 15 d. pateikti informaciją, kaip tas nutarimas vykdomas. Informaciją gavome, bet iš jos susidaro nuomonė, kad premjerą ir vasarą, ir gražaus rudens pradžią domino viskas, išskyrus tai, kad neišvengiamai ateis žiema, žmonėms reikės šildyti savo gyvenamus būstus ir brangiai mokėti už šilumą. Kainos auga drastiškai, o tame spektre nuo teniso iki krepšinio augančioms šilumos kainoms premjero dėmesio pritrūko.
Ta informacija, kurią gavome, komiteto visiškai netenkina. Išanalizavęs darbo grupėje kartu su Valstybės kontrole, naujos sudėties Kainų energetikos komisija komitetas suformulavo papildomų 11 klausimų ir kreipėsi į Seimo seniūnų sueigą, kad tie klausimai būtų laikomi paklausimu. Džiaugiuosi, kad Seniūnų sueiga pritarė tam. Raštu į tuos klausimus atsakęs premjeras iš Seimo tribūnos plenarinių posėdžių salėje turės paaiškinti visam Seimui, kaip yra su šilumos reikalais.
Ko mes premjero klausiame?
Pirmasis klausimas: ar Vyriausybė iš viso ką nors padarė, kad dabar jau prasidedantis šildymo sezonas tokia našta negultų ant Lietuvos mokesčių mokėtojų pečių ( kai kur šilumos kainos padidėja 20 proc., o kai kur net 40 proc.). Ši žiema bus tikrai sunki labai didelei daliai Lietuvos žmonių.
Kitas klausimas kalba apie tai, kokių konkrečių priemonių ėmėsi Vyriausybė, ruošdamasi šiam šildymo sezonui, nes parlamentinio tyrimo išvadose, kurias Seimas yra patvirtinęs, nurodyta labai daug trūkumų, pradedant įstatymais, teisės aktais, kuriuos reikia keisti, kad būtų labiau ginami vartotojų, o ne tų, kurie teikia šilumą, interesai.
Puikiai suprantu šilumos tiekėjus – jie verslininkai, tegu jų verslas yra valstybės reguliuojamas, ir jiems aktualu geriau uždirbti, parduoti kuo daugiau šilumos. Tai jiems duoda didesnes pajamas, leidžia daugiau ir investuoti, ir geriau gyventi. Bet šilumos tiekėjai nesiims namų apšiltinimo, langų pakeitimo, kad šilumos būtų sunaudojama kuo mažiau. Tai turi daryti Vyriausybė per materialinį skatinimą, per mokesčių lengvatas, – instrumentų yra daug. Vyriausybė – vykdomoji valdžia – turi sugalvoti, kaip pagreitinti ir paskatinti procesus, kad žmonėms nereikėtų mokėti už tą šilumą, kuri per plyšius iškeliauja į orą.
Kad ir kaip būtų liūdna, Vyriausybė vengia aštrių kampų ir apeina nepatogius klausimus. Ji linkusi nutylėti, pvz., dujų viršpelnio reguliavimą (Seimas įstatymu yra įtvirtinęs nuostatą, kad tarpininkų, iš kurių perkamos gamtinės dujos, pelnai būtų reguliuojami). Ta nuostata šiandien neveikia ir dėl to Vyriausybė nereiškia savo nuomonės. Kyla kalbos, kad galbūt Seime bus inicijuojamos diskusijos, kad šis sprendimas būtų pakeistas.
Diskusijos reikalingos ir dėl Kainų komisijos, kuri pati rengia metodiką, pagal kurią skaičiuoja kainas, ja vadovaujasi, įtvirtindama kainas, ir, jeigu iškyla teisminiai ginčai, ja remiasi kaip argumentu teismuose. Audito komitetas savo išvadose netvirtina, kad visas šias funkcijas reikia atskirti, diskusijose buvo įvairių argumentų, tačiau iš Vyriausybės nesulaukta jokios pozicijos. Ilgai užsitęsė naujos sudėties komisijos formavimas, ir tą argumentą Seime, Vyriausybės valandą, premjeras naudoja kaip kliūtį spręsti šilumos problemas.
Įsibėgėjančios infliacijos sąlygomis Vyriausybės aiški pozicija labai reikalinga. Šią žiemą jau nieko nebepakeisi – žmonės turės mokėti arba augs jų skolos. Ir taip nelengva socialinė įtampa dar padidės. Labai didėja kompensacijų socialiai remtiniems skaičiai, ir viskas eina iš mokesčių mokėtojų kišenės. Jeigu vieniems kompensuojama už dalį šilumos kainos, tai tą turi padengti kiti Lietuvos žmonės. Biudžetas yra vienas.
O kas daroma ateičiai? Šio šildymo sezono padėties jau nebegalima pakeisti, bet ateis kitas sezonas. Vyriausybė tikrai neturėtų gyventi iki pirmadienio. Todėl vienas iš klausimų yra ir toks: kodėl mums atsiųstame plane pakeitimai numatomi tik kitų metų ketvirtajame ketvirtyje? Iš to galima suprasti, kad ir kitas šildymo sezonas nebus geresnis, nes įstatymai dar nebus pakeisti. Toks problemų atidėliojimas neramina.
Artimiausiu metu lauksime premjero atsakymo raštu, o po to – ir Seimo tribūnoje. Manau, kad pokalbis bus pakankamai karštas – įstatymo leidėjo ir vykdomosios valdžios atstovo.
Donatas Jankauskas yra Seimo Audito komiteto pirmininkas
