Apklausos rodo, kad lietuviai vis dar atsargiai žiūri į Rusiją, o bambagyslė su didžiąja mama iš Rytų kol kas nėra nutrūkusi.
Apie tai Balsas.lt studijoje dikutavo politologas dr. Nerijus MALIUKEVIČIUS (Vilniaus universitetas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas), istorikas dr. Ramūnas TRIMAKAS (Mykolo Romerio universitetas) ir Balsas.lt vyriausiasis redaktorius Arūnas BRAZAUSKAS.
Diskusijos Balsas.lt studijoje vaizdo įrašą žiūrėkite straipsnio pabaigoje.
Rusofobai ir rusofilai
Rusijos grėsmę vis dar jaučia apie 40 proc. lietuvių. Tokie tyrimų rezultatai. Tačiau didžiosios kaimynės jau bijome mažiau nei lenkai. Pavyzdžiui, 1991-aisiais Rusiją kaip grėsmę nurodė daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų.
Tad tie 40 proc. lietuvių yra rusofobai ar tiesiog įtariai į Rytų kaimynę žvelgiantys žmonės? Istorikas Ramūnas Trimakas įsitikinęs, kad reikia kalbėti ne apie fobijas, o apie atsargų požiūrį į kaimynę.
„O gal Lietuvą derėtų vadinti "mažąja Rusija"? Bambagyslė su didžiąja mama nėra nutrūkusi, viskas yra dėsninga. 1991-aisiais buvo aštrūs įspūdžiai, tačiau laikas nuzulino prisiminimus. O kaip buvome, taip ir pasilikome rusų kultūrinės, informacinės, ekonominės įtakos sferoje“, − portalo "Balsas.lt" surengtoje diskusijoje kalbėjo istorikas.
R. Trimakas svarstė, jog kalbos apie rusofobiją kurstomos pačios Rusijos vadovybės, esą šie patys turi krūvas fobijų ir paranojų, juolab kad dalis vadovų vis dar tebesijaučia imperinės tiesos nešėjais.
Politologas Nerijus Maliukevičius, sako, kad tie 40 proc. – vis dar didelis skaičius. „Tai – pulsuojantis skaičius. Jis vis padidėja, sumažėja. Jo ryškiausią pokytį lėmė politinės realijos: įstojimas į NATO, Europos Sąjungą“, − įsitikinęs jis.
Tam nemažai įtakos turi ir viešoji erdvė, ypač informacinė.
Nesureikšminkime žiniasklaidos
N. Maliukevičius šią įtaką siūlo vertinti iš psichologinės pozicijos. Žmogui, turinčiam aiškų nusistatymą prieš Rusiją, neigiama informacija apie šią šalį tik sustiprina jo požiūrį – informacija atsirenkama pagal egzistuojančias nuostatas.
„Jei dalis visuomenės vis dar bijo Rusijos, tai žinia apie „putinišką“ režimą, mūsų istorijos interpretacijos tokias baimes ir nuostatas tik sustiprina. Kitu atveju, kai žmogus – be jokių vertybinių nuostatų, informaciją tokio poveikio neturi“, − pažymėjo N. Maliukevičius.
Ne paslaptis, jog Rusija siekia vis didesnės įtakos informacinėje erdvėje ir tam skiria milžiniškus pinigus. Tačiau milijonai rublių dar nereiškia veiksmingų sprendimų, sutarė pašnekovai. Tokia situacija nėra nauja.
„Keičiasi išorinės formos, tačiau Rusija iš esmės įgyvendina Petro I testamentą: kaimyninių šalių elito papirkinėjimas, rietenų skatinimas, oligarchų rėmimas, − priminė istorikas. − Naftos doleriai valdančiajai grupei suteikia plačias galimybes, tačiau, kur jie tą energiją nukreipia – šalies vidaus reikalas. Jau daug kas pripažįsta, kad lėšos skiriamos ne vidaus problemoms spręsti, o įgyvendinant tarptautines ambicijas, informacinei erdvei užvaldyti.“
Kartu nereikia ypač sureikšminti informacinės Rusijos įtakos. Juk Europoje rusų kalba supranta vos 6 proc. gyventojų, tai tėra 30 mln. žmonių rinka.
„Kai šnekame apie rusiškos žiniasklaidos įtaką Lietuvoje, per daug sureikšminame. Jos įtaka tėra Europoje Rusijos vykdomų verslo projektų atspindys. Rusai geba suderinti politinius tikslus ir pelno dalykus: pirmiausia, sukuriama rinka, o tada jau gali ateiti ir politiniai tikslai, ir užsakymai“, − savo nuomonę dėstė N. Maliukevičius.
Nuožmi kova dar laukia
Vis dėlto kol kas Rusija aktyviai paveikia tik tą visuomenės dalį, kuri jau turi aiškias vertybines nuostatas. Ateityje, kai Kremlius pradės mąstyti, kaip paveikti tą visuomenės dalį, kuri nebemoka ir nenori mokėti rusiškai, bus kur kas sudėtingiau.
„Visada sakau, kad rusiškos televizijos ar propagandiniai dokumentiniai filmai tėra siekis sukelti rezonansą, žaidimas jau egzistuojančiomis visuomenėje vertybinėmis nuostatomis. Rimtas žaidimas prasidės tada, kai bus bandoma paveikti mūsų jaunimą“, − pastebėjo N. Maliukevičius.
R. Trimako žodžiais, problema nėra pati Maskva, Vašingtonas ar Varšuva. Reikia pradėti nuo savęs. „Potrauminė būsena ilgai tęstis negali. Kai bus pagarba sau ir saviškiais, bus galimas ir adekvatus pokalbis su kaimynais.“
