REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Transporto spūstys žinomos ne tik miesto žmogui. Į jas patenka ir provincijoje gyvenantys vairuotojai, į šalies didmiesčius atvažiuojantys tvarkyti darbo reikalų, praleisti laisvalaikio ar aplankyti studijuojančių atžalų. Vairuotojai transporto spūsčių bando išvengti savaip – važiuoja į darbą anksčiau arba aplenkia pagrindines miesto arterijas. O eismo specialistai ir automobilių draudimo ekspertai nuogąstauja, kad vairuotojai gudrauja net ir pakliuvė į transporto spūstį.

REKLAMA
REKLAMA

Stebisi vilniečių vairavimo kultūra

Trisdešimtmetis Valerijus iš Kauno į darbą Vilniuje kasdien vyksta automobiliu. Vyriškis „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad spūsčių ir sudėtingų situacijų kelyje išvengti labai sunku. „Iš Kauno išvykstu anksti, apie 6 val., tad ten kamščių dar nebūna, o štai Vilniuje pusę aštuonių jau patenku į kilometrines eiles“, – pasakojo 10 metų vairuotojo stažą turintis kaunietis.

REKLAMA

Pasak pašnekovo, Vilniuje vairuoti labai sudėtinga, mat šiame mieste – nekultūringi vairuotojai. „Darbo reikalais dažnai tenka būti Rygoje ir Varšuvoje. Ten tave, važiuojantį iš šalutinio kelio, mandagiai praleis, nesignalizuos, jei bandysi persirikiuoti į kitą eismo juostą, – vairavimo patirtimi kaimyninių šalių sostinėse dalijosi Valerijus. – O Vilniuje sukeliama nuolatinė įtampa: iš šalutinio kelio į pagrindinį turi tiesiog brautis, nes važiuojantieji už tavęs jau signalizuoja, kad „miegi“, čia pat kiti „skubantieji“ tave bando lenkti, todėl išvengti avaringos situacijos tikrai labai sunku.“

REKLAMA
REKLAMA

Valerijui pritaria ir JAV gyvenantis Vytas Pelegrimas, vasarą grįžtantis į gimtąją Lietuvą. Inžinieriumi Čikagoje dirbantis vyras teigė, kad milijoniniame mieste (Čikagoje gyvena 2,7 mln. gyv. – red. past.) vairuoti gerokai paprasčiau nei Lietuvos sostinėje, kurioje gyvena vos daugiau kaip pusmilijonis gyventojų.

„Į darbą automobiliu Čikagoje vykstu su puodeliu kavos rankoje, vairuoju ramiai ir drausmingai, kaip ir visi kiti vairuotojai, – pasakojo iš Palangos kilęs emigrantas. – Čia laikomasi taisyklės, kad jei esi patogesnėje situacijoje, visada privalai duoti kelią. Pavyzdžiui, jei aš sėdžiu automobilyje, vadinasi, esu patogesnėje pozicijoje, nei pėsčiasis, todėl pėstieji, dviratininkai ar riedutininkai čia visuomet praleidžiami. Ir ne būtinai pėsčiųjų perėjose!“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visai kitokią vairavimo kultūrą Vytas mato grįžęs į Lietuvą. „Pirmiausia Lietuvoje nepakanka stebėti kelio ženklus – visada turi žiūrėti, kad neįvažiuotum į kokią duobę! Vairuoti itin prastais Lietuvos keliais sudėtinga dar ir dėl visuotinės nepagarbos. Laikydamas kavos puodelį rankoje sostinės gatvėmis tikrai nepavairuosi“, – šypsodamasis įspūdžiais apie važiavimą Vilniaus gatvėmis dalijosi palangiškis.

„Drįstu teigti, kad Vilniuje vairuotojai nemandagiausi: niekada nepraleis nepatogesnėje situacijoje esančio automobilio, įžūliai, pažeisdami taisykles, bandys aplenkti kitą automobilį, nors prie artimiausio šviesoforo aplenktos mašinos ir paveja „bėglį“, – lietuviškais vairavimo ypatumais stebėjosi Vytas. – Lietuviai taip pat nemoka sutramdyti emocijų: signalizuoja, atsidarę langus grūmoja kumščiu ar net išlipa iš automobilio ir eina „pasiaiškinti“. Vilniečiams reikėtų pamatyti, kokios spūstys būna Čikagoje, kaip ten gyvenantieji moka kantriai laukti jose. Juk Vilnius – tik nedidelė gyvenvietė, palyginti su milijoniniais JAV ar Europos miestais, tačiau jo gyventojų vairavimo kultūros spragos akivaizdžios.“

REKLAMA

3 klaidingos nuostatos

Vienos draudimo bendrovės Lietuvoje žalų statistika rodo, kad per pastarąsias keturias savaites 1 iš 10 avarijų buvo padaryta važiuojant lėtai. Tokių avarijų spūstyse žalos yra minimalios, tačiau jų galėtų būti gerokai mažiau. Be to, nevykę vairuotojų bandymai išvengti spūsčių jas tik padidina.

„ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas „Vasltiečių laikraščiui“ pateikė 3 klaidingas vairuotojų nuostatas, dėl kurių įvyksta daugiausia avarijų transporto spūstyse. Pasak jo, nors šiose avarijose patiriama žala paprastai nesiekia 1 tūkst. Lt, skaudžios moralinės tokių įvykių patirtys – vairuotojai gali kaltinti tik save.

REKLAMA

1. Kiekvienas gudresnis už kitus.

Pasak A.Pilčico, spūstyje atsiskleidžia vairuotojų mandagumas. Kol vieni kantriai laukia, kiti savo kelią bando trumpinti kitų vairuotojų sąskaita. Piktybiškai neužleisti iš šalutinio kelio bandančio įsukti vairuotojo, staigiu manevru persirikiuoti į plyšį gretimoje juostoje, sukti iš netinkamos eismo juostos – tai tik keli nekantriausių vairuotojų būdai greičiau ištrūkti iš kamščio. Tačiau taip manevruojant dažnai ne tik nesutaupoma laiko, bet ir sukeliama avarijų.

Pakliuvus į spūstį geriausia, pasak A.Pilčico, apsišarvuoti kantrybe ir laikytis Kelių eismo taisyklių. „Tie, kurie bando pergudrauti spūstyje stovinčius vairuotojus, dėl pavojingų manevrų tik patiria daugiau streso ir geriausiu atveju sutaupo vos kelias minutes“, – sakė A.Pilčicas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot žalų administravimo eksperto, tokie gudruoliai sukuria pavojingas avarines situacijas, supykdo kitus vairuotojus. Kai kurie jų nusprendžia neatsilikti – taip atsiranda uždaras ratas, kuriame vieni kitiems trukdo judėti ir transporto srautas juda dar lėčiau.

2. Nepastebi avarijos priešais.

Lietuvos draudikų statistika atskleidžia, kad kas dešimtoje kamštyje įvykstančioje avarijoje nukenčia 3 ar daugiau automobilių. Vien per keturias pastarąsias savaites tokių įvykių buvo 15. Tai todo, kad transporto spūstyse lėtai judantys vairuotojai ne visada laiku sugeba įvertinti jų akyse įvykusios avarijos ir patys tampa jos dalyviais.

REKLAMA

„Net ir stovint spūstyje, kai automobiliai juda labai lėtai, vairuotojai neturėtų atsipalaiduoti ar užsiimti pašaline veikla: rašyti trumpųjų žinučių, valgyti, skaityti laikraščių ar, kas būdinga moterims, dažytis. Taip galima lengvai prisijungti prie susidūrusių automobilių virtinės“, – pastabų vairuotojams negailėjo A.Pilčicas.

Jo teigimu, pastebėjus avariją, reikia sumažinti greitį arba visiškai sustoti ir įvertinti situaciją. Apvažiuoti į eismo įvykį pakliuvusius automobilius reikia tik laikantis Kelių eismo taisyklių: nepamiršti rodyti posūkio signalą ir nesukelti papildomų avarinių situacijų.

REKLAMA

3. Pasiduoda emocijoms.

Eismo specialistų teigimu, ne visos vairuotojų pastangos išvengti spūsčių yra bevaisės: pasitaikius tinkamoms aplinkybėms puikiai gatves pažįstantys gyventojai sugeba išsukti iš lėtai judančio transporto srauto ir apvažiuoti spūstį aplinkiniais keliais. Deja, avarines situacijas analizuojantys žalų administravimo ekspertai pripažįsta, kad dauguma avarijų spūstyse įvyksta dėl vairuotojų emocijų.

Vairuotojas turi įvertinti, ar jo pastangos išvengti spūsties, tinkamos. Jei automobilis važiuoja pirma eismo juosta, jo posūkio į šalutinę gatvę manevras bus sklandus, tačiau pastangos išsukti iš antros ar trečios juostos gali būti bevaisės ir net kelti pavojų susidurti su gretima juosta judančiais automobiliais“, – teigė A.Pilčicas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nepaisant to, nemažai vairuotojų bando eismo lėtumą „pralaužti“ aktyvumu ir atlieka įvairius abejotinus manevrus. Tai sukelia avarinių situacijų ir gali visiškai paralyžiuoti eismą. Pasak eismo specialistų, transporto kamščiai dideliuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius ir Kaunas, įprastai priklauso nuo kelių veiksnių: paros laiko, savaitės dienos ir sezono.

Laiko planavimas

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Eismo valdymo skyriaus vadovo Jevgenijaus Solovjovo teigimu, nuo birželio mėnesio vidurio, kai prasideda atostogų metas, transporto srautai gerokai sumažėja ir tik paskutinėmis rugpjūčio dienomis dėl grįžtančių atostogautojų bei studentų vėl padidėja.

REKLAMA

„Daugiausia spūsčių užfiksuojama spalio–lapkričio mėnesiais, per šventes ir ilguosius savaitgalius. Automobilių srautai nevienodi ir savaitės dienomis, pavyzdžiui, penktadieniais kamščiai prasideda formuotis valanda anksčiau nei įprastai ir atsiranda gatvėse, vedančiose ne tik į miegamuosius rajonus, bet ir į užmiestį. Sekmadienio vakare intensyvus eismas dažniausia vyksta atvirkštine kryptimi“, – apie miestų eismo ritmus kalbėjo J.Solovjovas.

Norint išvengti nemalonumų transporto spūstyse, specialistai vairuotojams pataria suplanuoti savo laiką taip, kad didžiausio eismo arterijos būtų pervažiuojamos anksčiau arba vėliau piko valandų, o jei yra galimybė, iš anksto važiuoti aplinkiniu keliu.

Vismantas Žuklevičius

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų