REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
0
TV3

Aušrinė Šėmienė

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose pradėjo dirbti Neurochirurgijos skyrius. Moderniose operacinėse, aprūpintose aparatais, kurių neturi nė pažangiausios Europos klinikos, jau operuota 40 ypač sunkių ligonių.

Patyrė insultą

„Dirbau darže. Staiga aptemo akys. Atsibudau po keturių parų ligoninėje po operacijos“, – pasakoja 54-ejų vilnietė Živilė, jau trys mėnesius praleidusi ligoninėse.

Moteris skubiai buvo nugabenta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Gydytojai nustatė, kad jos galvoje trūko kraujagyslė ir kraujas išsiliejo į smegenis. Živilė buvo skubiai operuota. Nors operacija buvo sklandi, tačiau smegenų tinimo gydytojams nepavyko sumažinti. Tuomet jie išėmė vieną kaukolės kaulą ir jį įsiuvo po pilvaplėve, kad vėliau būtų galima įdėti atgal.

Živilė buvo perkelta į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologinės reabilitacijos skyrių. Ten ji praleido daugiau kaip mėnesį. Kai Živilei praėjo smegenų tinimas, ją dar kartą operavo. Dabar jau Santariškių klinikų Neurochirurgijos skyriuje. Chirurgai atgal įdėjo išsaugotą kaukolės kaulą. Dabar, praėjus porai savaičių po operacijos, moteris vėl ruošiasi reabilitacijai. Živilė jau gali atsikelti, pavalgyti, nusiprausti, tačiau jai vis dar reikia pagalbos – ne viską gali padaryti pati, be to, dar kartais ima drebėti galva.

REKLAMA
REKLAMA

Nauja aparatūra

Živilė buvo viena pirmųjų pacienčių, operuotų naujajame Neurochirurgijos skyriuje. Palatoje, prie jos lovos yra planšetinis kompiuteris, kuriuo moteris bet kada gali išsikviesti slaugytoją, daugiau sužinoti apie savo ligą ir kaip ji gydoma, kai nuobodu gali pasižiūrėti filmą ar žinias, klausytis muzikos, garsinių knygų, bendrauti su artimaisiais.

REKLAMA

Šiame skyriuje palatų durys – su dvigubu filtru. Jos stabdo infekcijų plitimą.

„Mūsų skyrius aprūpintas tokia aparatūra, kurios gali pavydėti net kai kurios didžiosios Europos šalių ligoninės. Pavyzdžiui, turime moderniausią neuronavigacinę sistemą, kurios dėka operacijos metu chirurgai gali matyti, kurią paciento galvos smegenų dalį jie liečia. Taip pat turime aparatą, kuris leidžia matuoti ne tik smegenų kraujotakos greitį, bet ir tūrį, matyti kuria kryptimi teka kraujas. Minimaliai invazinei chirurgijai naudojame endoskopinę įrangą“, – teigia naujojo skyriaus vedėjas dr. Robertas Kvaščevičius.

REKLAMA
REKLAMA

Operacinėse įrengtos specialios lubos, vadinamos laminarinėmis. Jose įtaisyti įrenginiai traukia oro srautą nuo paciento, – taip jis saugomas nuo oru plintančių infekcijų.

Dabar Neurochirurgijos skyriuje, kuris atsiėjo apie 8 mln. litų, dirba 7 gydytojai, 2 gydytojų asistentai, 10 bendrosios praktikos slaugytojų, 5 slaugytojų padėjėjos. Per mėnesį jau atlikta 40 neurochirurginių operacijų.

Naujajame skyriuje gydomi ligoniai, turintys galvos ir stuburo smegenų navikus, sergantys galvos pamato ligomis.

„Santariškių klinikos dalyvauja insulto klasteryje, todėl mūsų neurochirurgai papildys šį klasterį ir kartu su kitomis ligoninės tarnybomis kompleksiškai gydysime net ir sudėtingiausius insultus, galvos kraujagyslių aneurizmas ir kitas įgimtas bei įgytas anomalijas“, – priduria dr.R.Kvaščevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Neurologines traumas patyrę pacientai, kaip ir anksčiau bus vežami į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę.

Jaučiasi geriau

Dr.R. Kvaščevičius teigia, jog tokių sudėtingų operacijų, kuomet šalinamas galvos navikas, sėkmė priklauso ne tik nuo turimos aparatūros, bet ir medikų profesionalumo. Žinoma, labai svarbu, kur yra navikas, kiek jis išplitęs, kokias struktūras pažeidęs.

„Pagrindinis kriterijus, kuriuo remiamės spręsdami ar ligonį operuoti, yra tas, kad jis po operacijos turi jaustis geriau nei prieš operaciją, – t.y. turime palengvinti ligonio būklę, kad jis neturėtų nuolatinių neurologinių defektų, ar jaustų minimalius. Todėl kartais nepašaliname viso naviko“, – teigia vadovas.

REKLAMA

Dėl šios priežasties ne visuomet ligoniai visiškai pasveiksta ir gali visavertiškai gyventi. Kartais gydytojams tenka spręsti ir labai keblius uždavinius, pavyzdžiui, gelbstint gyvybę žmogui pašalinti akį ir dalį veido.

Santariškių Neurochirurgijos skyriuje per dieną atliekamos 2–3 neurochirurginės operacijos. Kol kas neudojama tik viena iš dviejų modernių operacinių, bet greitai pradės veikti ir kita.

Operuoja ir vaikus

Neurochirurginės operacijos vaikams Santariškių klinikų filiale Vaikų ligoninė atliekamos nuo 2008 metų. Tad dabar Santariškių klinikos tapo didžiausia ligonine Lietuvoje, kurioje ligoniai gali gauti visų rūšių medicinos pagalbą.

REKLAMA

Pasak vaikų neurochirurgo Ramūno Raugalo, Vaikų ligoninėje kasmet gydoma apie 700 ligoniukų, dauguma iš jų yra patyrę galvos smegenų traumas.

„Daugiausia tokių operacijų atliekame rugpjūčio pabaigoje–rugsėjį, – teigia R.Raugalas. – Vaikai po atsotogų grįžta į miestą. Gatvėse jie elgiasi neatsargiai, o nuėję į mokyklas ima aiškintis santykius.“

Pastaraisiais metais šioje ligoninėje per metus atliekama apie 100 neurochirurginių operacijų.

Anot gydytojo, Vaikų ligoninės neurochirurgai kartu su veido žandikaulių chirurgais atlieka šiuolaikiškas įgimtų kaukolės ir veido deformacijų korekcijos operacijas. Per pastaruosius penkerius metus buvo atlikta 21 tokia operacija. Su vaikų ortopedais traumatologais operuojamos sudėtingos įgimtos ir įgytos stuburo deformacijos, daromos tarpuplaučio, aplink stuburą esančių audinių navikų, kurie plinta į stuburą, operacijos. Sudėtingos kaukolės ir veido navikų operacijos atliekamos kartu su ausų, nosies gerklės ligų gydytojais, taip pat daromos operacijos, bendradarbiaujant su plastikos ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojais, veido žandikaulių chirurgais. Operacijomis gydoma ir epilepsija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Neurochirurginių operacijų skaičius Vaikų ligoninėje nuo 2008 m. atliktų 20 operacijų išaugo iki 106.

Vaikų neurochirurgas Ramūnas Raugalas pabrėžia, kad Vaikų ligoninėje yra puikiai įrengtos operacinės, skirtos ir neišnešiotiems naujagimiams, ir vyresniems vaikams, gerai dirba Intensyviosios terapijos skyriai ir diagnostikos tarnybos.

„Tam, kad neurochirurginės operacijos vyktų sklandžiai ir būtų sėkmingos, reikia darniai veikiančios komandos, į kurią įeina operacinės personalas, intensyviosios terapijos gydytojas, radiologas, kitų specialybių gydytojai bei fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistai“,– sako medikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų