Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) ir partija „Tvarka ir teisingumas“ praėjusią savaitę pasirašė memorandumą dėl būsimos centro kairės koalicijos sukūrimo. Memorandume rašoma, kad LVŽS premjeru siūlo S. Skvernelio kandidatūrą, o likusius ministrų portfelius partijos pasidalins remiantis rinkimuose iškovotais mandatais ir bendru sutarimu.
Paralyžiuota Vyriausybė
Seimo opozicijos lyderė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen portalui tv3.lt teigė, kad jai kyla nemažai klausimų dėl Vyriausybės darbo, nes nėra aišku nei kurie ministrai liks, nei kokie žmonės ateis dirbti į Vyriausybę.
„Dabar yra labai daug klaustukų“, – tvirtino politikė.
V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad, jos nuomone, galima konstatuoti faktą, jog Vyriausybės darbas jau yra kurį laiką sustojęs.
„Visas gegužės mėnuo buvo skirtas rinkiminei retorikai, dabar vyksta portfelių dalybos. Darbui, kaip tokiam, nebelieka laiko ir trūksta dėmesio. Manyčiau, kad tikėtina situacija, jog Vyriausybė bus ilgesnį laiką paralyžiuota“, – svarstė opozicijos lyderė.
Liberalės teigimu, likus nedaug laiko iki 2020 m. Seimo rinkimų, didelių reformų ar drąsių sprendimų iš ministrų kabineto laukti nevertėtų.
„Mes einame į finišo tiesiąją prieš 2020 metų rinkimus, tad tokioje neaiškioje situacijoje , iš naujosios-senosios Vyriausybės daug nesitikiu“, – kalbėjo pašnekovė.
Praėjusią savaitę Gabrielius Landsbergis žurnalistams teigė, kad jam būtų gaila, jog per ministrų keitimą darbo netektų keli gerai dirbantys Vyriausybės nariai.
V. Čmilytė-Nielsen tv3.lt sakė, kad, jos nuomone, toliau savo darbą tęsti turėtų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susisiekimo ministras Rokas Masiulis, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Jie tikrai sudaro labai solidų, teigiamą įspūdį“, – tikino liberalė.
Optimizmu netrykšta
Seimo narė, socialdemokratė Rasa Budbergytė portalui tv3.lt teigė, kad pastaruoju metu iš Vyriausybės į parlamentą atkeliauja pakankamai mažai projektų, tad jos teigimu, Vyriausybės darbas nėra itin efektyvus, o ministrų kabinetas dabar yra tam tikrame sąstingyje.
„Nors Vyriausybės programa nepakeista, jie lyg ir turėtų ką dirbti. Dėl to anksti baigiame Seimo posėdžius“, – kalbėjo parlamentarė.
Pasak R. Budbergytės, dėl neefektyvaus Vyriausybės darbo stringa pajamų nelygybės mažinimas, kuris turėtų būti sprendžiamas pertvarkant mokesčių sistemą ir viešuosius finansus. Seimo narės teigimu, dėl viešųjų finansų trūkumo, įstrigusi ir priimta paramos jaunoms šeimoms įsigyti būstą programa.
Politikė tvirtino, kad ekonomikai po truputį lėtėjant, ši Vyriausybė jau dabar turėtų priimti ryžtingus sprendimus.
„Inovacijos, švietimas, sveikatos apsauga. Visos šios, kaip valdantieji gražiai ėmė jas vadinti, struktūrinės reformos – įstrigusios“, – kalbėjo politikė.
R. Budbergytės įsitikinimu, nepaisant tvyrančios įtampos ir neaiškumo valdančiojoje koalicijoje, Vyriausybė turi toliau dirbti pagal numatyta programos planą. Tačiau politikė, per likusį laiką iki Seimo rinkimų, į Vyriausybės darbą didelių vilčių nededa.
„Tie metai bus labai įtempti ir aš nesu optimistė, kad Vyriausybės programos priemonių planas bus iki galo įgyvendintas. Nepaisant to, ar dirbs nauji ministrai ar seni“ – svarstė socialdemokratė.
Pati R. Budbergytė praėjusią kadenciją finansų ministro pareigas pradėjo eiti ne nuo kadencijos pradžios, tačiau sėkmės recepto galimiems naujiems ministrams, kurie turės mažiau nei metus įgyvendinti pokyčius, neturi. Pasak jos, jei ministrais taps politinės, viešojo ir privataus sektoriaus patirties turintys žmonės, jie gali „įsivažiuoti“ per du mėnesius.
„Jeigu vėl bus pasiūlyti asmenys, kurie neturi politinės patirties, bus labai sunku įsiūbuoti laivą. <...> Nėra tokių stebuklingų žmonių, kurie ateitų ir per dvi savaites pradėtų dirbti“, – samprotavo politikė.
R. Budbergytė teigė, jog norėtų, kad toliau darbą tęstų susisiekimo ministras R. Masiulis, ekonomikos ir inovacijų ministras V. Sinkevičius bei finansų ministras Vilius Šapoka,
„Bet yra sritys, kurios reikalauja didesnės lyderystės. Labai linkėčiau pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje, socialinės apsaugos sistemoje. Žemės ūkis šiuo metu taip pat šlubuoja“, – dėstė socialdemokratė.
Vyriausybė dirba toliau
Premjero S. Skvernelio patarėjas kovos su korupcija, ryšių su Seimu ir strateginės komunikacijos klausimais Skirmantas Malinauskas portalui tv3.lt tvirtino, kad Vyriausybės darbas vyksta toliau, organizuojami ministrų pasitarimai.
„Man pačiam kaip patarėjui stebint tuos procesus, akivaizdu, kad niekas nestoja, visi ministrai yra darbingai nusiteikę“, – kalbėjo S. Malinauskas.
Tačiau pašnekovas patvirtino, jog, kadangi dalies ministrų likimas nėra aiškus, kai kuriose ministerijose tvyro laukimo nuotaika.
„Kai kuriose ministerijose kai kurie procesai gali būti sulėtėję, bet bent jau Vyriausybėje, kaip komandoje, nuotaikos yra geros“, – pasakojo premjero patarėjas.
S. Malinauskas nesutiko su V. Čmilytės-Nielsen teiginiu, kad Vyriausybės darbas yra sustojęs dar nuo prezidento rinkimų kampanijos.
„Kai štabe dirbau komunikacijos vadovu, pačiam teko stebėti, kad Vyriausybėje to darbo buvo tikrai daug. Visą laiką žinojome, kad prioritetas bus ministro pirmininko darbas. Laikas rinkimams buvo skiriamas po jo, o, pačiu blogiausiu atveju, buvo imamos laisvos dienos“, – dėstė S. Malinauskas.
Premjero patarėjas nesutiko, kad, likus mažai laiko iki Seimo rinkimų, Vyriausybė nebus pajėgi užbaigti svarbiausius darbus. Jo teigimu, likusių metų pakaks užbaigti užsibrėžtus darbus.
„Rinkiminis ciklas ir yra pagrindinis motyvas daugeliui sprendimų. Jeigu tu dalyvauji rinkimuose, tu nori, kad tavo darbo rezultatai būtų jaučiami ir matomi. <...> Už metų kiti rinkimai, sustoti nėra kur, reikia tuos darbus tęsti maksimaliai efektyviai, kad žmonės tuos teigiamus pokyčius jaustų“, – pasakojo pašnekovas.
Kai kas gali sustoti
Tačiau S. Malinauskas sutiko, kad dalis Vyriausybės tikslų, keičiantis ministrų kabinetui, gali kisti. Nors S. Skvernelis tvirtino, kad jau pradėtos struktūrinės reformos stabdomos nebus, pasak premjero patarėjo, kai kurie sprendimai gali ir nebūti vykdomi taip, kaip buvo numatyta.
„Gali būti, kad ministrai keisis ir koalicijos partneriai prisiims asmeninę atsakomybę už kai kurias ministerijas. Daug kas priklausys nuo deleguotų žmonių, nuo jų politinių pozicijų“, – kalbėjo S. Malinauskas.
Pašnekovo teigimu, dabar įsipareigojimus vykdanti S. Skvernelio Vyriausybė turi labai aiškią darbotvarkę ir gaires, o kas bus po liepos 12 d. vyksiančios prezidento inauguracijos – atviras klausimas.
„Tikiuosi, kad dėl vertybinių dalykų bus susitarta, ypač tokiose jautriose srityse kaip sveikatos apsauga, socialinė apsauga, kur iš tikrųjų yra labai dideli žmonių lūkesčiai“, – sakė S. Malinauskas.
Pašnekovas tvirtino, kad jam pačiam nerimą kelia, jei įvyktų pasikeitimai ministerijose, kuriose buvo priimti sprendimai, kurie dabar yra pereinamajame laikotarpyje. Pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną.
Visgi, pasak S. Malinausko, prezidento rinkimų rezultatai gali sufleruoti, kad piliečiai ne visiems Vyriausybės sprendimams pritaria.
„Žmonės apie kai kurias reformas turi savo nuomonę ir verta pagalvoti, jog kai kuriuos dalykus galima keisti. Galbūt ne visi pokyčiai turi platų palaikymą, tad nieko blogo, jei kai kurie dalykai būtų pristabdyti“, – samprotavo S. Malinauskas.
Sumaištis, galinti atbaidyti investuotojus
Laikinoji Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Edita Maslauskaitė portalui tv3.lt teigė, kad rinkimai ir jų atnešami pokyčiai visada įneša tam tikro neapibrėžtumo ir rizikos. Pasak pašnekovės, šią riziką mūsų šalies strateginiuose dokumentuose pripažįsta ir valstybės tarnautojai.
Finansų ministerijos rengtoje 2019 m. Stabilumo programoje įvardijama, kad politinio ciklo rizika yra aukšta ir labai tikėtina – prieš rinkimus ir rinkimų metais patiriamas didesnis spaudimas prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus ir didinantis išlaidas.
„Nesvarbu, kad vyksta rinkimai, ar politikai sprendimus turėtų priimti atsakingai“, – įsitikinusi E. Maslauskaitė.
Tačiau, pasak laikinosios LLRI prezidentės, prie neefektyvaus valdžios veikimo prisideda ne tik neaiškūs ministrų likimai, bet ir Seimo narių neatsakingas elgesys.
„Deja, dabar Seimo nariai didina įvairias biudžeto išlaidas, nepaisydami net Vyriausybės nepritarimo. Pailginant ligos išmokas ir suteikiant bedarbio statusą smulkiems ūkininkams, didinamos „Sodros“ išlaidos. Vyriausybė įspėjo, kad šie pakeitimai padidins „Sodros“ išlaidas daugiau nei 10 mln. eurų. Tai apsunkins Vyriausybės darbą pateikti subalansuotą 2020 m. valstybės biudžetą. Juolab, kai ir patys Vyriausybės nariai užsimena apie artėjantį ekonominį sulėtėjimą“, – dėstė E. Maslauskaitė.
Pašnekovės teigimu, valdančiųjų siunčiamos žinutės, apie galimus pirmalaikius Seimo rinkimus, premjero atsistatydinimą ar ministrų pasikeitimą, sukelia sumaištį, o tai gali atbaidyti dalį verslininkų, svarstančių apie investicijas Lietuvoje.
„Jei politikai elgiasi neprofesionaliai, nukenčia ir Lietuvos įvaizdis prieš užsienio investuotojus. Gera investicinė politika yra tokia, kai investuotojai yra kuo mažiau priklausomi nuo pokyčių politikos arenoje, politikų paramos ir malonės“, – kalbėjo E. Maslauskaitė.
Laikinosios LLRI vadovės teigimu, kad sumaištis valdžios Olimpe yra problema, iliustruoja verslo apklausos.
Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu 2018 m. gruodį – 2019 m. sausį atlikta apklausa parodė, kad 15 proc. šalies įmonių mato ekonominės politikos neaiškumą kaip labai problematišką.
Investuotojų forumo šių metų vasario mėnesį organizuotoje užsienio investuotojų apklausoje 34 proc. apklaustųjų mano, kad politinis stabilumas Lietuvoje tebėra prastas ir 46 proc. investuotojų būgštauja, kad padėtis šioje srityje tik blogės.
