Bendrovės duomenimis, birželio 1–7 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo nuo 69 iki 98 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 78 eurai už MWh.
„Kainų augimą lėmė reikšmingai sumažėjusi vietos generacija: bendra elektros gamyba smuko 23 proc., o vėjo elektrinių gamyba sumažėjo net 51 proc. Nors saulės elektrinės pagamino 5 proc. daugiau nei prieš tai buvusią savaitę, jų gamyba nekompensavo sumažėjusios vėjo generacijos“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
„Litgrid“: praėjusią savaitę dėl nurimusio vėjo elektros kaina išaugo 42 proc.
Skelbiama, kad elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę, lyginant su prieš tai buvusia savaite, nepakito ir siekė 231 gigavatvalandę (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 86 proc. šalies poreikio. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 198 GWh elektros energijos – 23 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai generacija siekė 257 GWh.
Daugiausia elektros šalyje gamino saulės elektrinės, jų gamyba per savaitę padidėjo 5 proc. iki 96 GWh. Tuo metu vėjo elektrinių generacija sumažėjo 51 proc. iki 57 GWh, taip pat šiluminės jėgainės pagamino 20 GWh, hidroelektrinės – 14 GWh, o kitos elektrinės – 11 GWh.
Praėjusią savaitę saulės elektrinės gamino 49 proc., vėjo jėgainės – 28 proc., šiluminės jėgainės – 10 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 6 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
Taip pat bendras elektros importo kiekis praėjusią savaitę išaugo 40 proc. ir pasiekė 98 GWh. „Litgrid“ duomenimis, 52 proc. elektros buvo importuoti iš Švedijos, 38 proc. – iš Latvijos, o likę 10 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos sumažėjo 34 proc. iki 66 GWh. Fiksuota, kad 43 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 29 proc. – į Švediją, o likę 28 proc. – į Lenkiją.
Praėjusią savaitę „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 56 proc. Lenkijos ir 35 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 17 proc. Švedijos ir 43 proc. Lietuvos kryptimis.
