REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pernai Lietuvoje mirė 42,8 tūkst. žmonių, daugiau kai pusė – dėl kraujotakos sistemos ligų, pirmadienį skelbia Higienos institutas.

Pernai Lietuvoje mirė 42,8 tūkst. žmonių, daugiau kai pusė – dėl kraujotakos sistemos ligų, pirmadienį skelbia Higienos institutas.

REKLAMA

Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 52,2 proc. visų žmonių, nuo piktybinių navikų – 18,4 proc., nuo COVID-19 ligos – 6,1 procento. 

Iš viso pernai mirė 20,5 tūkst. vyrų ir 22,4 tūkst. moterų, t. y. 4,8 tūkst. žmonių mažiau negu 2021 metais, kuomet mirtingumas nuo COVID-19 buvo didesnis.

2022 metais 21,6 proc. mirusių asmenų buvo jaunesni nei 65 metų, beveik pusė (45,8 proc.) mirė būdami 65–84 metų, trečdalis (32,6 proc.) – 85 metų ir vyresni. 

Keturios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, COVID-19 liga ir išorinės mirties priežastys sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių.

REKLAMA
REKLAMA

Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 5,4 proc. visų žmonių.

Vyrai dažniau miršta nuo išorinių priežasčių

Pernai dažniausios vyrų mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos (46 proc.), piktybiniai navikai (20,9 proc.), išorinės mirties priežastys (8,1 proc.), COVID-19 liga (6,2 proc.), virškinimo sistemos ligos (5,6 proc.).

REKLAMA

Nuo piktybinių navikų mirė 4,2 tūkst. vyrai. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 20,1 proc., priešinės liaukos – 11,7 proc., skrandžio – 7,6 proc. mirusiųjų nuo piktybinių navikų vyrų mirties priežasčių. 

Nuo COVID-19 ligos mirė 1,2 tūkst.  vyrų – 2,6 karto mažiau nei 2021 metais. 85 proc. jų buvo vyresni nei 65 metų.

Palyginti su moterimis, vyrai dažniau miršta nuo išorinių priežasčių. Iš 1,6 tūkst. dėl išorinių mirties priežasčių mirusių vyrų 60,5 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus), 25,7 proc. – dėl savižudybių. 66,2 proc. mirusiųjų buvo iki 65 metų. 

REKLAMA
REKLAMA

Nuo virškinimo sistemos ligų mirė 1,1 tūkst. vyrų: 43,5 proc. – nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 27,8 proc. – nuo alkoholinės kepenų ligos. 

Iš navikų moterys dažniausiai miršta dėl krūties vėžio

Dažniausios moterų mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos (58,4 proc.), piktybiniai navikai (16,1 proc.), COVID-19 liga (6 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,7 proc.) ir išorinės mirties priežastys (3 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminės širdies ligos (58,4 proc. visų moterų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų), smegenų kraujagyslių ligos (26,3 proc.) ir hipertenzinės ligos (9,3 proc.). 

Dažniausios mirties priežastys tarp 3,6 tūkst. atvejų nuo piktybinių navikų mirusių moterų – krūties (15,3 proc.), storosios žarnos (8,1 proc.), kasos (7,8 proc.), bei trachėjos, bronchų ir plaučių (7,3 proc.) piktybinių navikai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje – COVID-19 liga. Nuo jos mirė 1,3 tūkst. moterys, 93,3 proc. – vyresnės nei 65 metų.

Ketvirtoji pagrindinė moterų mirties priežastis – virškinimo sistemos ligos. Nuo jų mirusių per tūkstančio moterų dažniausios mirties priežastys – kepenų cirozė ir fibrozė (21,0 proc.) bei skrandžio, dvylikapirštės žarnos ir gastrojejuninės opos (15,1 proc.).

Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių 678 moterų didžiausia dalis (69,3 proc.) mirė dėl nelaimingų atsitikimų, nusižudė – 14,9 proc. Daugiau nei trečdalis (38,3 proc.) moterų mirė nesulaukusios 65 metų amžiaus.

Vaikų miršta mažiau

Pernai mirė 9,1 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų (16–64 metų), iš kurių 70,6 proc. – vyrai, 29,4 proc. – moterys.

REKLAMA

Didžioji dalis darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (18,8 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (7,1 proc.) ir kepenų ligų (6,9 proc.).

Darbingo amžiaus moterų mirė 2,4 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 11,1 proc. 16–64 m. amžiaus moterų, nuo kepenų ligų – 10,2 proc., nuo virškinimo organų piktybinių navikų – 9,2 procento.

Nuo 2014 metų pastebimas 1–17 metų amžiaus mirusių vaikų skaičiaus mažėjimas. 2022 metais mirė 58 nepilnamečiai (35 berniukai ir 23 mergaitės), 57 proc. mažiau nei 2014 metais. Dažniausios šio amžiaus vaikų mirties priežastys – išorinės (37,9 proc.), piktybiniai navikai (15,5 proc.) ir nervų sistemos ligos (12,1 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 22 vaikai – 16 berniukų ir šešios mergaitės. Tai keturiais vaikais mažiau nei 2021 metais.

Pernai mirė 67 kūdikiai – šešiais mažiau nei ankstesniais metais. Iš viso mirė 37 berniukai ir 30 mergaičių. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (40,3 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (40,3 proc.). 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų