Su prašymais nepaversti miško skerdykla ir pareikšti „Naktiniams taikikliams – ne!”, keliasdešimt protestuotojų buvo susirinkę prie Seimo pareikšti savo nuomonės.
„Aš manau, kad čia absurdas, nenoriu argumentuoti, bet čia yra absurdas“, – sakė protestuotojas.
Protesto dalyviai tvirtino, kad gavę tokius žaisliukus, su kuriais naktį geriau galės nusitaikyti į šerną, medžiotojai pradės nevaldomas skerdynes.
„Tai yra grynai žudymo instinkto pateisinimas“, – teigė moteris.
Kai kurie susirinkusieji neslėpė – jie tiesiog nekenčia medžiotojų apskritai.
„Dabar, kai rodo Vikingus, kurie žudė ir manė, kad ateis į Torą. Taip ir medžiotojai yra atsilikę, tegul jie mane nušauna, bet jie yra atsilikę žmonės, kuriems reikia kraujo“, – tikino protestuotoja.
Susirinkusiųjų proteste paklausta, ką žmonės žino apie medžioklę ir gamtą. Štai elementarus klausimas – ar pastaraisiais metais Lietuvoje didėja, ar mažėja žvėrių populiacija? Atsakymai buvo tokie:
„Gyvūnų yra pakankamai daug, bet jų labai greitai neliks.“
„Šiandien tai įsivaizduoju, kad mažėja, taip?“
„Taip, šernų atseit daugėja. Bet mes iššaudome vilkus, kurie naikina šernus. Tai dėl medžiotojų būtent jokios pusiausvyros nėra.“
Kaip medžiotojai išskerdžia gyvūnus, aiškiai matosi pažiūrėjus oficialią statistiką – akivaizdu, kad visų medžiojamų žvėrių, išskyrus maro nugaišintus šernus, populiacijos, per paskutinius dešimtmečius išaugo kartais. Pavyzdžiui, elnių skaičius miškuose nuo 2006 metų iki pernai padidėjo 5 kartus ir išaugo iki 77 000. Penkis kartus padaugėjo briedžių, stirnų padaugėjo 2 kartus – nuo 86000 iki 170 000 pernai.
„Per 10 ar 5 metus medžiojamų žvėrių gausa, ypač elninių, padidėjo 4-8 kartus“, – teigia medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Laimonas Daukša.
Kasmet laukinių gyvūnų populiacija didėja po 20-25 procentus.
„Šiandien medžiotoją turime suprasti kaip savo pinigais, savo laiku padedantį Vyriausybėms įgyvendinti gyvūnų reguliavimo projektus“, – sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Medžiotojams valstybė patikėjo svarbią funkciją, kurios pati neatlieka – reguliuoti laukinių gyvūnų populiaciją. Ir būtent dėka tos reguliacijos, medžiojamųjų gyvūnų šalyje kasmet vis daugėja. Paradoksas, tačiau kartais didėja ir kai kurių politikų kurstoma neapykanta medžiotojams.
„Jeigu atvirai, tai aš nesuprantu. Jiems kas čia, jie mėgsta žudyti? Ar kas jiems? Jeigu mėgsta pakariauti, tai prašau, už Ukrainą gali drąsiai pakariauti“, – teigė protestuotojas.
„Šiaip turbūt pagrindinis interesas yra tas žmogaus instinktas. Medžiotojo instinktas atėjęs nuo to meto, kai žmonės dar tikrai turėdavo medžioti“, – sakė kitas protesto dalyvis.
„Taip gali sakyti mažai su medžiokle susipažinę ir neišmanantys žmonės“, – atkerta medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas L. Daukša.
Medžiotojai medžioja ne bet ką, o tik tuos gyvūnus, kurių tam tikrose teritorijose prisiveisia per daug. Kasmet gyvūnai suskaičiuojami ir leidžiama sumedžioti tik tiek, kiek reikia, o jei kokia nors gyvūnų rūšis sumažėja – jų medžioklė uždraudžiama. Tam yra numatomi medžiojamų gyvūnų limitai.
„Per parą įvyksta 20-30 susidūrimų su automobiliais, per metus nuo trijų iki keturių tūkstančių, pernai padidėjo tūkstančiu. Žmonės patiria sveikatos sužalojimus arba netgi miršta. Ar tai dar nepakankama argumentacija, kad žvėrių populiacija turi būti reguliuojama?“ – klausia L. Daukša.
Miškuose prisiveisę keli šimtai tūkstančių elnių, briedžių ir stirnų maitinasi ir medžių ūgliais, jaunais medeliais bei jų kasmet suvalgo dešimtis milijonų. Tad ten, kur šių gyvūnų prisiveisia per daug, nuo jų ima pernelyg kentėti miškai.
„Reikia didinti kiekį tų žalių erdvių, o ne skersti gyvūnus iki galo“, – sakė protestuotojas.
Kai kurie protestuotojai neslepia neapykantos netgi žemdirbiams. Juos vadina monopolistais, naikinančiais gyvą gamtą, kartu su medžiotojais. Mat medžiotojai reguliuoja gyvūnų skaičių ten, kur jie pradeda daryti nepakeliamą žalą ūkininkams.
„Jie tiesiog yra susigrobę didžiulius plotus. Net nepagalvoję, kad tuose plotuose suarę pievas, išnaikinę mažus miškelius, jie iš tų pačių žvėrių atėmė namus ir atėmė galimybę maitintis“, – tikina moteris.
„Be abejonės, tai medžiotojus ne tik skaudina, bet ir piktina“, – sako L. Daukša.
Gamtininkas S. Paltanavičius sako, kad su medžiokle ar gamta susijusius klausimus sprendžia specialistai, o ne garsiai su plakatais protestuojantys žmonės.
„Ačiū Dievui, kad mes dar neturime mėgėjų chirurgų. Negyvenkime tokioje visuomenėje, jeigu tu esi tvirtai pasiruošęs, tai tada tu gali eiti į diskusiją. Jeigu ne – tada tiesiog būk stebėtoju“, – teigia gamtininkas.
Balsavimas Seime dėl naktinio matymo taikiklių nukeltas, greičiausiai dėl jų įteisinimo Seimas balsuos rudenį.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
