Ryškiai sušvitę išjungtų televizorių ekranai, akimirksniu paralyžiuota visa įmanoma elektronika, nutrūkęs telefono ryšys, elektros tiekimas, užgesę automobilių varikliai - tai patikimas ženklas, kad kažkur netoliese sprogo elektroninė bomba.
Prasidėjus karo veiksmas Irake JAV karo analitikai pranašauja, kad amerikiečių kariuomenė bandymų tikslais panaudos vieną slapčiausių savo ginklų - vadinamąją elektroninę bombą. Tai “švarus” ginklas - jis nežudo žmonių, negriauna pastatų, tik naikina visą įmanoma elektroniką, įskaitant irakiečių kariuomenės naudojamas kompiuterių sistemas, ryšių infrastruktūrą, radarų įrangą ir kitą elektronines mikroschemas turinčią ginkluotę, kitaip tariant, akimirksniu palieka priešą aklą ir kurčią. Galingas elektromagnetinis impulsas, “iškepantis” mikroschemas, paverčia nebenaudojamu bet kokį šiuolaikinį ginklą, technologiškai bent kiek sudėtingesnį už automatą ar granatą.
Oficialiai Pentagonas nepripažįsta turįs savo arsenale elektroninių bombų: pasak žinių agentūros AP, kovo pradžioje apie ją paklaustas generolas Tommy Franksas atsakė taip: “Aš nieko negaliu jums pasakyti, nes nieko apie tai nežinau”.
Tačiau daugybė karinių ekspertų, remdamiesi išslaptintais dokumentais, tvirtina, kad toks ginklas jau yra parengtas. Antai Lexingtono instituto Arlingtone gynybos analitikas Lorenas Thompsonas teigia, kad už uždarų durų Pentagone ne kartą buvo aptarinėjami dalykai, iš kurių galima spręsti, kad elektroninė bomba jau yra bandoma.
Galingą mikrobangų impulsą generuojantį ginklą JAV karinių oro pajėgoms dirbantys mokslininkai kuria jau ne vieną dešimtmetį. Dar 2000 m. Karinių oro pajėgų pulkininkas E. M. Wallingas savo raporte rašė, kad mokslininkai Kirtlando oro pajėgų bazėje Naujosios Meksikos valstijoje sukūrė mikrobangų šaltinius, kurie gali generuoti iki 10 kartų daugiau energijos, nei per vieną dieną pagamina garsiosios Hooverio užtvankos jėgainė. Metinis šios jėgainės pajėgumas - apie 4 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos.
Laboratorinių bandymu metu sukeliami mikrobangų impulsai išlydydavo silicio mikroschemas, jomis nebegalėdavo tekėti elektros srovė. Tačiau realiomis mūšio lauko sąlygomis net patys įspūdingiausi elektroninių bombų efektai teturės lokaliai ribotą poveikį. Nors visos el. bombų galimybės laikomos griežtoje paslaptyje, kariniai ekspertai mano, kad didžiausias jų veikimo spindulys sieks tik kelis šimtus metrų. Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad sunku prognozuoti visą galimą elektroninio ginklo poveikį. Mikrobangų išlydis gali smogti tiesiai į nusitaikytą superkompiuterių ar telekomunikacijų centrą, vadavietę arba požeminį bunkerį, tačiau gali ir paprasčiausiai “susigerti” į žemę. Kadangi impulsą absorbuoja elektros laidai ar kiti laidininkai, niekas nežino, kur būtent išlydis nukeliaus, sako ekspertai. Tačiau ir turint mintyje sąlyginį poveikio neapibrėžtumą elektroninės bombos gali būti pasitelktos efektyviai naikinti specifinius taikinius, pavyzdžiui, požeminius bunkerius, kurie šiaip jau neatsilaikytų nebent tik prieš branduolinį smūgį. Kai nustos veikusios ventiliacijos, deguonies gaminimo, ryšių sistemos, nebebus elektros, iš požeminių vadaviečių bus mažai naudos.
Tačiau elektroniką naikinančių bombų technologija gali atsigręžti prieš pačius jos kūrėjus. Dar prieš porą metų žurnale “Popular Mechanics” buvo aprašytas primityvios elektroninės bombos veikimo principas. Žurnalo apskaičiavimais, primityvią, bet pakankamai galingą el. bombą teroristai gali pasigaminti tik už 400 dolerių. Tereikia tik į jos vamzdžio pavidalo korpusą dedamų sprogmenų ir specialios ritės. Starteris akimirką iki detonacijos ritės vijomis paleidžia elektros srovę, šitaip sukurdamas magnetinį lauką. Sprogimo metu vamzdžio pavidalo korpusas išsiplečia, ritėje įvyksta trumpasis jungimas, magnetinis laukas “iššaunamas” į priekį ir didelės galios elektromagnetinis impulsas savo sklidimo kelyje sunaikina elektroninę įrangą.
Tereikia tik įsivaizduoti galingos elektroninės bombos sprogimo padarinius technologiškai išsivysčiusiose valstybėse, kurių gyvenimas priklauso nuo elektroninės infrastruktūros - ryšio sistemų, kompiuterinių duomenų bankų, tinklų ir t.t. Tokį teroristams prieinamą ginklą galima lyginti su laiko mašina: įsivaizduokime pasaulį be elektros jėgainių, kompiuterių, televizijos, automobilių ir dar daugybės įprastų šiuolaikinės civilizacijos atributų - tarsi kas nors akimirksniu įprastą aplinką būtų perkėlęs į XIX ar XVIII amžių. Niujorke ar Bagdade - tik pasirinkimo reikalas.
