Regis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės periodą galima vadinti lietuvių „aukso amžiumi“ ne tik dėl to, jog valstybės teritorija buvo didžiausia – nuo Baltijos iki Juodosios jūrų, bet ir dėl to, jog ji garsėjo pakantumu ir tolerancija tiek konfesinėms, tiek etninėms mažumoms.
Tačiau mūsų dienomis, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir prasidėjus migracijos srautams, šalies gyventojai, atrodo, susidūrė su jiems santykinai nauju socialiniu reiškiniu – rasine ir etnine netolerancija.
Tolerancijos problema Lietuvoje tampa dar aktualesnė, kai paaiškėja, jog būtent jaunimo etninis nepakantumas tokioms istorinėms Lietuvos tautinėms mažumoms kaip rusai, lenkai ar žydai yra santykinai didesnis nei visos visuomenės.
Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdytos kampanijos „Visi skirtingi – visi lygūs“ metu buvo atlikta gyventojų apklausa ir paaiškėjo, kad jaunimo ir apskritai visuomenės požiūris etninių mažumų klausimu stipriai išsiskiria.
Apklausos rezultatai parodė, kad jaunimas labiau nei visa visuomenė toleruoja čečėnus (jaunimas - 47 proc. ir visuomenė - 59,2 proc.), pabėgėlius (47,5 proc. ir 51 proc.), musulmonus (45,3 proc. ir 59,5 proc.) ir juodaodžius (25,7 proc. ir 30,3 proc.). Tačiau apklausos taip pat atskleidė, kad santykinai žydų (32,3 proc. ir 18 proc.), lenkų (23,1 proc. ir 9,7 proc.), ir rusų (14,2 proc. ir 3,7 proc.) tautinių mažumų būtent jaunimas netoleruoja labiau nei visa Lietuvos visuomenė.
Tai, jog mūsų visuomenė nepasižymi dideliu tolerantiškumu ir pakantumu rasėms bei etninėms mažumoms matyti ir iš praėjusių metų gruodį atlikto Gallup tyrimo, kurio metu buvo siekiama nustatyti, ar Europa yra gera vieta etninėms ir rasinėms mažumoms gyventi? Trisdešimt septynių Europos šalių gyventojams buvo užduodamas klausimas: ar miestas ir vietovė, kurioje jie gyvena, yra gera ar negera vieta rasinėms ir etninėms mažumoms gyventi? Mažiausiai teigiamų atsakymų buvo sulaukta Lietuvoje.
Mūsų šalyje tik 40 proc. apklaustųjų į užduotą klausimą atsakė teigiamai. Įdomu, kad tik trimis procentais daugiau estų ištarė „taip“, tuo tarpu iš kitų Lietuvos kaimynių Lenkijos ir Baltarusijos (50 proc.), bei Latvijos (59 proc.) gyventojų teigiamų atsakymų sulaukta daug dažniau. Apklausa parodė, kad daugiausiai Jungtinės Karalystės (80 proc.), Švedijos, Ispanijos, Airijos ir Serbijos (po 76 proc.) gyventojų mano, kad jų gyvenamoji vieta yra tinkama rasinėms ir etninėms mažumoms gyventi.
Kampanijos „Visi skirtingi - visi lygūs“ koordinatoriaus Arūno Survilos manymu, Lietuvos visuomenės ksenofobiškumo ar rasistiškumo priežastis neretai lemia nežinojimas ar nepagrįsta fobija dėl darbo rinkos. Tuo tarpu jaunimo tolerantiškumui didelę reikšmę turi ugdomoji veikla.
Lietuvoje nepakankami plėtojamas žmogaus teisių ugdymas, kuris skatintų jaunimą gilinti savo pačių vertybių supratimą ir didintų pagarbą kitų žmonių teisėms, portalui „Balsas.lt“ sakė A.Survila.
