„Jeigu mūsų klaustumėte, ar esame sužavėti dabartiniu projektu (socialinio modelio – red.), atsakymas yra „visiškai ne“. Ar tai bus milžiniškas žingsnis į priekį, jeigu jis bus priimtas, atsakymas yra ne, bet žingsnis į priekį bus. Tai pagelbės pagerinti darbo sąlygas, ir tai išjudins iš tos stagnacijos, kurioje esame daugiau kaip dvidešimt metų“, – kalbėjo R. Valiūnas.
Socialinio modelio projekte jis kritikavo, kad numatoma, jog darbuotojas, išdirbęs vienoje darbovietėje trejus metus, įgyja teisę ne siūlyti, bet reikalauti, kad jo darbas būtų sutrumpintas iki pusės etato.
„Darbdaviui tada duodame prisitaikyti tik trisdešimt dienų ir priimti tinkamą sprendimą darbuotojo poreikiui patenkinti. O jeigu tokių darbuotojų atsiras 10 ar 20 proc. įmonėje? Tada tas dalykas sunkiai suvokiamas. Ar jums atrodo protinga, kad tada būtų dvigubinamas darbuotojų skaičius? Kas gi tada apmokys tuos žmones ir kur tų žmonių, kurie dirbtų kvalifikuotą darbą, surasti?“ – teigė R. Valiūnas.
Investuotojų forumo valdybos pirmininkas taip pat neigiamai vertino tai, kad numatoma įmonės stebėtojų tarybos dalį vietų skirti darbuotojams.
„ Juk ne darbuotojai investavo į įmonę, ne jie atsako už jos pelningumą. Būtų smagu, jeigu darbuotojai jaustųsi įmonės valdymo dalimi, bet tada reikėtų sąlygos, kad darbuotojai būtų pakankami kvalifikuoti atlikti tą vaidmenį“, – kalbėjo R. Valiūnas.
Ar Lietuva tikrai taip prastai atrodo?
Pašnekovo pasiteiravus, ar Lietuva tikrai taip prastai atrodo tarptautiniame kontekste, įvertinus tai, jos „Doing Business “ reitinge šalis šiemet pakilo į 20 vietą, R. Valiūnas nurodė, kad tokiuose ir panašiuose reitinguose Lietuvą į viršų tempia tam tikri geri rodikliai – kaip gera infrastruktūra ir greitas šviesolaidis internetas, tačiau darbo santykių nelankstumas smarkiai traukia žemyn.
„Pavyzdžiui, Pasaulio ekonomikos forumo reitinge mes užimame pirmą vietą pagal ŽIV plėtros stabdymą – tai yra fantastinis rezultatas, svarbus ekonomikai ir kitiems dalykams. Bet tada mes turime kitus dalykus, kaip darbo santykiai, ir mes ten užimame 120 vietą. Pas mus nebloga infrastruktūra, šviesolaidis neblogas, gyvenimo kokybė labai nebloga – yra dalykų, kurie stumia mus į viršų, bet kur mes galėtume būti, jeigu išspręstume tuos kertinius dalykus? Darbo santykiai yra pats esminis dalykas, stumiantis mus žemyn“, – kalbėjo R. Valiūnas.
Tad investuotojų forumas sako, kad, jeigu darbo santykiai būtų lankstesni, į Lietuvą būtų pritraukta daugiau investuotojų ir būtų sukurta daugiau darbo vietų.
Darbdaviai meldžiasi darbuotojams
„Pavyzdžiui, paimkime IT sritį – turime ir Barclays, ir Western Union. Jiems atėjus, IT specialistų atlyginimai vos ne padvigubėjo. Kalba apie jų atleidimą ar nepagarbų elgesį su IT specialistai nevyksta: darbdaviai meldžiasi ant kelių, šoka jiems ir dainuoja, kad jie tiktai dirbtų. Tokių darbuotojų teisių ginti nereikia, nes juos myli, gerbia ir šokinėja. Jei bus daugiau darbo vietų nei kvalifikuotų specialistų toje srityje, mums nereikia jokio tokio Darbo kodekso. Tačiau tos darbo vietos nekuriamos, investuotojai neatsiranda, nes pas mus įsivaizduojama, kad reikia ginti, suvaržymai yra milžiniški, procedūros – sunkios, ir tada investuotojai neateina. Čia mes kalbame apie socialinę lygiavą, baudžiavos vengimą, bet baudžiavos vengimas veda į žmonių mažus atlyginimus ir darbo vietų neturėjimą“, – teigė R. Valiūnas.
Darbuotojai piktnaudžiauja
Jeigu darbdavys, teigia pašnekovas, galėtų darbuotojui, sumokėjęs didelę išeitinę pašalpą, pavyzdžiui, šešių mėnesių, atleisti darbuotoją neįrodinėdamas jo specialios kaltės, darbdaviui būtų žymiai lengviau.
„Esu matęs daugybę atvejų, kai moteris grįžta iš nėštumo atostogų ir nedirba. Tris metus tokios moters arba tėvo iš darbo atleisti apskritai negalima, o ji sėdi ir nieko nedaro, sakydama: jei sumokėsi man 24 mėnesius išeitines, aš išeisiu“, – kalba R. Valiūnas.
Pasak jo, Lietuvai trūksta motyvuotų ir kvalifikuotų darbuotojų, tad tokių motyvuotų tėčių ir mamų niekas neatlies.
„Daugiau investicijų = daugiau darbo vietų = didesnė konkurencija = didesni atlyginimai. Tai yra principai, apie kuriuos mes kalbame, o kita pusė kalba apie baudžiavą, socialinę lygybę. Kitaip tariant, tai niekur neveda. (...) Mes tikimės, kad šis socialinis modelis, Vyriausybės variantas, bus priimtas. Trišalėje taryboje aptartas ir nesuderėtas variantas, mūsų nuomone, yra didelis žingsnis atgal, lyginant su Vyriausybės variantu“, – kalbėjo jis.
Profsąjungos kritikuoja naująjį socialinį modelį, sakydamos, kad darbuotojai taps mažiau apsaugoti, nes trumpėja įspėjimo atleidžiant iš darbo terminai, ilginama maksimalios darbo darbo sa vaitės laikas, naikinami mamadieniai, išplečiama terminuotų darbo sutarčių praktika ir kita.
Darbo rinką liberalizuojantį socialinį modelį kritikuoja ir net kai kurie valdantieji, pavyzdžiui, socialdemokratas Algirdas Sysas, bet palaiko opozicija – pavyzdžiui, Liberalų Sąjūdis.
