REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Likus mažiau nei metams iki Europos Sąjungos (ES) direktyvos, įpareigojančios rūšiuoti maisto atliekas, įsigaliojimo, Lietuvoje tai kol kas daro tik vienas – Alytaus regioninis atliekų tvarkymo centras. Tam aktyviai ruošiasi Klaipėda ir Šiauliai, kur maisto atliekos gali būti naudojamos ir energijos gamybai.

Likus mažiau nei metams iki Europos Sąjungos (ES) direktyvos, įpareigojančios rūšiuoti maisto atliekas, įsigaliojimo, Lietuvoje tai kol kas daro tik vienas – Alytaus regioninis atliekų tvarkymo centras. Tam aktyviai ruošiasi Klaipėda ir Šiauliai, kur maisto atliekos gali būti naudojamos ir energijos gamybai.

REKLAMA

Nuo 2024 metų Lietuvoje įsigalios ES direktyva, reikalaujanti iš bendro atliekų srauto atskirti maisto ir virtuvės atliekas, tad atliekų tvarkytojai iki tol privalo tinkamai pasirengti maisto atliekų surinkimui. 

Kai kurie regioniniai atliekų tvarkymo centrai su valstybės pagalba perka specialią įrangą, padedančią atskirti atliekas. Tačiau tokį kelią renkasi ne visi – dalis atliekų tvarkymo centrų vadovų mano, kad atliekų rūšiavimas turi būti konkurencinga veikla, nors be valstybės paramos gyventojams ji gali brangti.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad ministerija nesiruošia, o ir neturi priemonių bausti savivaldybes, kurios nuo kitų metų maisto atliekų nerūšiuos.

REKLAMA
REKLAMA

Maisto atliekos – vertingas išteklius, iš jų gaminama žaliava biodujoms ir biodegalams.

Ministras: įsigaliojus direktyvai baudų nebus  

S. Gentvilas sako, kad 2024 metais įsigaliojus direktyvai maisto atliekų rūšiuoti nepradėjusios savivaldybės sankcijų neturėtų sulaukti. 

REKLAMA

„Netikiu bausmėmis, žymiai svarbiau įtikinti būsimus merus ar administracijas, kad tai yra pigiau, ekologiškiau, vakarietiška. Reikia nevėluoti mąstant ir apie ekologiją, ir apie žmonių atliekų mokestį. Mes tvarkomės ne dėl Europos, dėl savęs. Savivaldybės turi būti racionalios“, – BNS teigė S. Gentvilas.

Anot jo, net ir norint nubausti savivaldybę ministerija tam neturi įrankių, tačiau bausmei jis prilygina nepasinaudotą galimybę užsidirbti ar bent jau sutaupyti iš atliekų tvarkymo. 

„Žiūrinti iš ministerijos pozicijos, mes neturime to botago, kuriuo būtų galima nubausti savivaldybes, bet jos baudžia pačios save, nes maisto atliekas tvarkyti apsimoka, tai ekologiška, nes jos naudojamos biodegalams, biodujoms, kurios gali būti labai brangiai parduodamos. Tai didelė ekonomika, didelis verslas“, – sakė S. Gentvilas. 

REKLAMA
REKLAMA

„Neūkiškas tas meras, kuris nepadeda rūšiuoti gyventojams maisto atliekų, netaupo jų pinigų. Nes jeigu savivaldybė nepradėjo rūšiavimo, reiškia, kad atliekų tvarkymas yra brangesnis, todėl kad už kiekvieną toną į sąvartynus patekusių atliekų savivaldybės moka tvarkytojams, o maisto atliekos sudaro nemažą dalį viso srauto. Atskiri jas – nemoki sąvartyno vartų mokesčio“, – kalbėjo ministras. 

Pasiruošti skuba iki 2024 metų 

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Žilvinas Šilgalis sako, kad šiuo metu maisto atliekos pagal direktyvą tvarkomos tik Alytaus regione. 

„2024 metų sausio pirmą dieną maisto atliekos bet kokiu atveju turi būti atskirai surenkamos, tai pareiga savivaldybėms. Ir jeigu kažkuri savivaldybė to nedarytų, tai natūralu, kad, matyt, jau lauktų baudos. Regioniniai centrai šiuo metu įgyvendina atliekų tvarkymo priemones, Alytus susipirkęs techniką ir tą daro senokai, o visi kiti dabar – procese“, – BNS sakė Ž. Šilgalis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, specialios, maisto atliekoms skirtos įrangos pirkimus kol kas pradėjo tik Klaipėdos ir Šiaulių regiono centrai.  

„Dalis centrų, kurių dalininkai pritarė įrenginių įkūrimui, tai daro – Klaipėdoje konkursą yra paskelbę, mes, Šiauliai, jau esame paskelbę įrangos pirkimo konkursą, statybai ir taip toliau. Aišku, terminai spaudžia“, – sakė Ž. Šilgalis, taip pat vadovaujantis Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras specialią įrangą ketina diegti šalia miesto esančiame sąvartyne, o perdirbtos maisto atliekos bus naudojamos biodujų gamybai. Centro atstovas Arūnas Liubinavičius sako, kad įrengimai pradės veikti kitais metais.

REKLAMA

„Dabar yra skelbiami pirkimai įrenginiams ir pastatui“, – BNS sakė jis.

Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenys rodo, kad sausio 30-ąją centras paskelbė įrangai skirto priestato statybos konkursą, anksčiau skelbtas, tačiau nutrauktas maisto atliekų rūšiavimo linijos ir jos montavimo darbų pirkimas.

Anot A. Liubinavičiaus, pastatas ir įranga kainuos apie 2,7 mln. eurų, 80 proc. šios sumos bus finansuojama iš ES fondų. Per metus čia planuojama apdoroti 6,7 tūkst. tonų atliekų ir išgauti 5,3 tūkst. tonų biomasės.

Išrūšiuotas maisto atliekas realizuoti nebus sunku

Pasak Ž. Šilgalio, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras pasirinko iš maisto atliekų ruošti vadinamąją pulpą – organinę masę, kuri naudojama kaip biometano gamybos žaliava, todėl ją realizuoti nebus sunku.  

REKLAMA

„Šiauliuose mes nuo komposto perėjome prie pulpos gamybos  – jeigu tu ją gamini kokybiškai, tu gali gauti prekę, kuri turi vertę ir už kurią moka. Dabar Lietuvoje ir ne tik plečiama biometano gamyba, o jai reikalinga pulpa, todėl ją realizuoti būtų nesunku. Paklausa, mano vertinimu, tik augs žinant tai, kas vyksta energetikoje, bet kol kas tik du centrai orientuoti į jos gamybą – Šiauliai ir Klaipėda, visi kiti lieka prie komposto“, – kalbėjo Ž. Šilgalis.

A. Liubinavičiaus teigimu, Klaipėdoje išrūšiuotos atliekos tikrai nebus naudojamos perdirbti vietoje, jos taip pat bus perduodamos konkurso būdu pasirinktam privačiam biodujų gamintojui. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kuo toliau, tuo labiau atsiranda paklausa šiai biomasei. Alytuje jie patys pūdo vietoje, sąvartyne turi įrangą, gamina biodujas, jas degina ir gamina elektrą. Mes pas save tikrai neketiname to daryti, pūdyti, yra variantai du: vienas – atliekos cisternoje atskiedžiamos vandeniu ir ta masė, pulpa vadinamoji, išvežama perdirbėjui, biodujų gamintojui. Lietuvoje yra bent keletas įmonių, kurios gamina biodujas ir priima tas medžiagas“, – sakė A. Liubinavičius.

„Jas taip pat galima nutekinti vamzdynais į „Klaipėdos vandenis“, kurie irgi galėtų tą masę priimti. Bet kuriuo keliu bus nueita, parodys ateitis, dabar apie tai kalbėti anksti“, – BNS kalbėjo A. Liubinavičius.

REKLAMA

Įrangą perka ne visi atliekų tvarkymo centrai

Ž. Šilgalis sako, kad specialios įrangos nesiruošia įsigyti tik Vilniaus, Kauno ir Marijampolės regioniniai centrai, todėl šios savivaldybės maisto atliekų tvarkymo paslaugą pirks. Šis kelias, Ž. Šilgalio manymu, yra brangesnis, jos negaus Europos Sąjungos (ES) paramos, todėl papildomi kaštai gali būti perkelti gyventojams.

„Kaip tai atsilieps gyventojų kaštams – mano supratimu, jeigu nepasinaudoji galimybe ir nesukuri priemonės, kurią 85 proc. finansuoja Europos Sąjunga, natūralu, kad prarandi konkurencinį pranašumą. Ir jeigu tu atiduodi viską verslui, vadinasi, turėsi apmokėti ir verslo patiriamas sąnaudas. Tokiu būdu kaštai kai kuriuose regionuose gali padidėti“, – sakė Ž. Šilgalis.

REKLAMA

Kauno regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Laurynas Virbickas BNS sakė, kad centras ruošiasi pasinaudoti ES parama ir įsigyti įrangą.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius sako, kad reikia pradėti ne nuo ES lėšų įsisavinimo, o nuo atliekų srauto bei jų perdirbimo kokybės vertinimo ir tik tada rinktis geriausią variantą. 

„Dažnai daroma daug kas dėl to, kad reikia įsisavinti europines lėšas, o paskui – žiūrėsim. Mano įsitikinimu, reikia pirmiausiai pasižiūrėti, ką turime, pradėti rinkti, įsivertinti srautą, kokybę ir tada pasirinkti patį geriausią sprendimą“, – BNS sakė T. Vaitkevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, centro valdomi mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai yra tik viena iš alternatyvų savivaldybėms.

„Atliekų tvarkymas turi būti grindžiamas konkurencine veikla, turi būti pasirinktas pats efektyviausias būdas, kuris atitinka aplinkosauginius ir piniginius interesus. Visos Vilniaus regiono savivaldybės tokio būdo ir ieško. Lietuvoje norinčių tvarkyti atliekas yra, tik visą laiką yra klausimas – už kokią kainą ir kokios kokybės atliekas, niekam neužkertamas kelias rinktis“, – sakė T. Vaitkevičius.

„Kaip alternatyva visą laiką yra tai, ką turime mes, ką turi regionas – tai Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, kur maistas taip pat galėtų būti tvarkomas, savivaldybė tik turėtų palyginti, kas efektyviau, kas pigiau“, – kalbėjo jis.

REKLAMA

T. Vaitkevičiaus manymu, dabartiniame etape logiškiau rinktis centro paslaugas, nes taip galima įvertinti maisto atliekų srautus.

„Esu įsitikinęs, kad Vilniaus MBA tvarkymas bent jau šiame etape būtų logiškesnis ir efektyvesnis, nes leis įsivertinti srautus ir paslaugos kokybę ir, be abejonės, sveikinsiu bet ką, kas ateis iš verslo ir pasiūlys patogesnę, pigesnę ir efektyvesnę paslaugą“, – kalbėjo centro vadovas. 

Ž. Šilgalis sako, kad maisto atliekų tvarkymą verslui patikėjusios savivaldybės konkursų sąlygose turėtų numatyti pareigą prisiimti atsakomybę už visišką atliekų tvarkymą. 

„Konkursuose bus sudėliotos sąlygos, kas pagal jas laimės, tas turės pareigą iki galo atliekas sutvarkyti. Kaip, jų pačių klausimas, bet yra verslų, kurie turi savo įrenginius, biometano gamyklų, bioreaktorių. Yra verslas, kuris dirba ta kryptimi“, – sakė Ž. Šilgalis.

REKLAMA

Bandomojo projekto metu gyventojai rūšiavo neatsakingai 

Siekdama kuo tiksliau įvertinti realius maisto atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos kaštus Panevėžio savivaldybė praėjusių metų pavasarį dalyvavo bandomajame projekte, į kurį kelis mėnesius buvo įtraukti 67 miesto daugiabučių gyventojai.

Bandymų metu pastebėta, kad maisto atliekoms skirtuose konteineriuose dažnai atsiduria ir kitos buityje susikaupiančios atliekos, kurias čia mesti griežtai draudžiama. 

Į specialius rudos spalvos konteinerius gali būti metamos įvairios lupenos, daržovių ar vaisių liekanos (bananų, apelsinų žievės ir kt.), arbatos ar kavos tirščiai, arbatžolės, arbatos maišeliai, seni prieskoniai, daržovių paruošimo metu liekančios ar maistui netinkamos dalys, taip pat kambariniai augalai ar jų dalys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų