Taip jis komentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymą parengti įstatymo pataisas, kad transliavimo ir retransliuojamo turinio licencijos būtų išduodamos tik tada, kai savininkai ir vadovai „atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir nacionalinio saugumo interesus“.
Anot D. Jastramskio, per pastaruosius trejus metus šio sektoriaus reguliavimas jau buvo sugriežtintas, kontroliuojančios institucijos – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos – vadovus skiria Seimas.
„Ir dabar numatyta, kad tie, kurie nusikaltę Lietuvos valstybei, negali tapti transliuotojais“, – sakė žiniasklaidos ekspertas.
Jo nuomone, Lietuvoje reikėtų žengti priešingu keliu ir „galvoti, kaip įvesti daugiau savireguliacijos“, būtent ši kryptis akcentuojama ir naujoje Europos Sąjungos (ES) direktyvoje.
„Tai perteklinė iniciatyva. Politikų pareiškimai rodo, kad sektorių Lietuvoje norima dar labiau susieti su politikos subjektais. Jeigu įstatymuose būtų įvesta papildomų nekonkrečių formuluočių dėl nepriekaištingos reputacijos, atsirastų papildoma rizika, kad susidarius tam tikrai politinei konjunktūrai būtų daroma didesnė įtaka žiniasklaidai“, – BNS pirmadienį sakė D. Jastramskis.
„Tiek verslo, tiek politikos padidinta įtaka žiniasklaidai neigiama veikia jos laisvę. Politikos įtaka veikia visą sektorių ir gali būti gerokai didesnė negu atskiro verslo įtaka atskirai žiniasklaidos organizacijai“, – teigė jis.
Parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlymus griežtinti licencijavimą pateikė, konstatavęs, kad verslo koncernas „MG Baltic“ nederamai išnaudojo žiniasklaidą kaip įrankį siekdamas paveikti valstybės institucijų ir politikų sprendimus.
„MG Baltic“ su kaltinimais nesutinka ir kreipėsi į teismą, kad būtų paneigta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija, kuria rėmėsi Seimo komitetas.
