Jis pabrėžė, kad Šri Lankos atvejis turėtų būti įspėjimas kitoms valstybėms.
„Kinai turi daug finansų ir įtakos, todėl gali labai patraukliai pristatyti savo investicijas“, – sakė B. Burnsas Aspeno saugumo forume.
Tačiau valstybės turėtų pažvelgti į „tokias šalis, kaip Šri Lanka, kuri šiandien yra smarkiai įsiskolinusi Kinijai, nes padarė keletą tikrai kvailų statymų dėl savo ekonominės ateities ir dėl to dabar susiduria su katastrofiškomis ekonominėmis ir politinėmis pasekmėmis“, kalbėjo jis.
„Manau, daugeliui kitų veikėjų – ne tik Artimuosiuose Rytuose ar Pietų Azijoje, bet ir visame pasaulyje – tai turėtų būti pamoka, kad į tokius sandorius reikia žiūrėti plačiai atmerktomis akimis“, – sakė CŽV vadovas.
Kinija daug investavo Šri Lankoje, kuri yra strategiškai svarbioje Indijos vandenyno vietoje, netoli Indijos, dažnai laikomos Pekino varžove. Kinija glaudžiai bendradarbiavo su buvusiu Šri Lankos prezidentu Gotabaya Rajapaksa.
Praėjusią savaitę G. Rajapaksa pabėgo į užsienį ir atsistatydino, kai jo rezidenciją šturmavo dešimtys tūkstančių įpykusių protestuotojų, šaliai grumiantis su didžiausia ekonomine krize nuo pat 1948 metų, kai ji tapo nepriklausoma nuo Jungtinės Karalystės.
Dėl ekonominės krizės 22 mln. Šri Lankos gyventojų trūksta būtiniausių dalykų, įskaitant vaistus, degalus ir maistą.
Šri Lanka daug skolinosi iš Kinijos infrastruktūros projektams. Dalis jų labai brangiai atsiėjo, bet apčiuopiamos naudos nedavė.
2017 metais Šri Lanka nesugebėjo grąžinti 1,4 mlrd. dolerių paskolos, paimtos uosto statybai šalies pietuose, ir buvo priversta 99 metams išnuomoti šį objektą Kinijos bendrovei.
Netoli uosto yra Rajapaksos oro uostas, pastatytas už 200 mln. dolerių Kinijos paskolą. Tačiau jis buvo taip retai naudojamas, kad vienu metu nepajėgė apmokėti sąskaitų už elektrą.
JAV valstybė sekretorius Antony Blinkenas dėl Šri Lankos krizės taip pat kaltino Rusijos vykdomą ukrainietiškų grūdų eksporto blokadą, paskatinusią maisto produktų kainų augimą visame pasaulyje.
