Skaitau, kaip į teismą papuolė algą pasididinusi nėščia bendrovės vadovė. Ji prieš trejus metus rugsėjo pabaigoje nusprendė mokėti sau vietoje darbo sutartyje numatyto pusantro tūkstančio litų 87 proc. didesnį atlyginimą – 2800 litų.
„Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Nerijus Gružauskas teigia, kad bendrovės savininkė ir direktorė įtariama pasinaudojusi tuo metu galiojusio įstatymo nuostatomis – tuo metu motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos buvo apskaičiuojamos pagal paskutiniųjų trijų mėnesių užmokestį ir siekusi savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą – valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas.
Prokuroras nustatė, kad padarytoje nusikalstamoje veikoje yra požymių nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso straipsnyje dėl sukčiavimo“.
Spragas palieka įstatymų leidėjai, o mes, paprasti piliečiai, naudojamės tik įstatymais, ar ne taip?
Štai Kėdainių ir Panevėžio cukraus fabrikus valdę VP veikėjai 1997 m. pasinaudojo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo spraga, kad įmonėje nors laikinai įdarbinus riboto darbingumo asmenis galima legaliai išvengti mokesčių. Kaip žinia, nepažeisdama įstatymų “Vilniaus prekyba” nesumokėjo į biudžetą beveik 45 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio.
2002 m. gegužę iš neįgaliesiems priklausiusios UAB “Optimalios investicijos”, kuri anksčiau priklausė „VP Market“ akcininkams, ta pati „VP Market“ nupirko penkis nekilnojamojo turto kompleksus, tarp jų Vilniuje esančią “Maxima bazę”, bei Klaipėdoje esančią “Hyper Maximą”. Pagal tuomet galiojusią PVM įstatymo lengvatą “Optimali investicija” buvo atleista nuo pareigos pervesti valstybei 18 proc. PVM mokestį nuo sandorio sumos - 79 mln. Lt, nes 100 proc. jos akcijų priklausė invalidų organizacijai.
O gal atsimenate 4 metų senumo įstoriją, kai “Registrų centro” vadovas gaudavo 18k Lt atlyginimą? Na, jo alga buvo mažesnė (ją reglamentavo įstatymai), o štai priedai ir premijos buvo “europinio” dydžio. Nes pastarųjų įstatymas nereglamentavo. Nežinau, kaip dabar, bet faktas, kad ponas direktorius pareigas eina iki šiol. O šia įstatymų spraga dėl priedų ir premijų nereglamentavo naudojosi oi kiek daug įvairių įstaigų vadovų, oi.
O gal reikėtų teisti visus piliečius - taip vadinamuosius nuomininkus, kurie pasinaudojo įstatymais ir galimybe gauti piniginę kompensaciją ir už ją patiems įsigyti naujas gyvenamąsias patalpas. Vien vilniečiams iš viso išmokėta beveik 33 milijonai litų.
O gal reikėtų teisti ir tuos, kurie vietoj grąžintinos žemės paėmė piniginę kompensaciją?
Pavyzdžių šimtai.
O gal reikėtų teisti tuos, kurie kadaise pasinaudojo žemu VILIBOR’u ir ilgam užfiksavo savo palūkanas? O gal, priešingai, reikėtų pasidomėti, ar nesukčiauja bankai, nustatydami tą VILIBOR‘ą, kur vienas iš lubų paimtas procentas žmogeliui per išsimokėjimo periodą atsieina šimtus tūkstančių?
O gal reikėtų patikrinti visas Lietuvos pilietes, kurioms pastaruosius metus buvo padidinti atlyginimai? Juk:
„Pasak prokurorų, vadovė, nepaisydama neigiamų bendrovės ekonominės veiklos rezultatų, nepagrįstai padidino sau darbo užmokestį, nors nepasikeitė darbo sutartyje numatytos apmokėjimo sąlygos, nepakito darbo pobūdis, krūvis ir apimtys“.
Vadinasi, jei darbuotojas sulindo direktoriui be muilo į vieną vietą, tai atlyginimą padidinti galima (nenuteis). O jei pilve atsirado gyvybė, tai čia jau ne motyvas? O kas man, įmonės vadovui, gali nustatyti, kas yra motyvas, o kas ne?
O gal ta proga pažiūrėkime, kaip koreliavosi prokurorų atlyginimai su darbo pobūdžio ir krūvio pasikeitimais? Ir jei atlyginimus didino didėjęs prokurorų darbo krūvis, tai gal sumažinkime tą krūvį?
