„Gavau Vyriausybės kreipimąsi. Šiuo metu rengiamas nutarimo dėl nepaprastosios padėties paskelbimo projektas. Jis turėtų būtų parengtas per porą valandų, tuomet norėčiau jį aptarti ir su opozicinių frakcijų seniūnais. Šiandien jis bus įregistruotas“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak Seimo pirmininkės, klausimas yra įtrauktas į vakarinę darbotvarkę, tačiau V. Čmilytė-Nielsen nesiėmė vertinti, kaip greitai vyks projekto derinimo procesas.
„Manau, kad visi suprantame, kad situacija yra įtempta ir ji reikalauja greitų sprendimų. Bet tuo pačiu – ir kokybiškų sprendimų. Priklausomai nuo to, kaip greitai procesas praeis, apsvarstysime šiandien arba kitame posėdyje“, – sakė V. Čmilytė- Nielsen.
Parlamento vadovės teigimu, akivaizdu, kad nuo vasaros situacija pasienyje yra pasikeitusi ir šiuo metu Lietuva susiduria su antrąja hibridinės atakos banga.
„Mes privalome į tai reaguoti ir imtis atsakomųjų priemonių, kurios apsaugotų mūsų valstybės ir Europos Sąjungos išorinę sieną. Tą puikiai suprantame ir su tuo ir yra susiję siūlomi pokyčiai“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Ji tikėjosi, kad opozicija palaikys nepaprastosios padėties įvedimą.
„Viliuosi, kad opozicijos politikai lygiai taip pat puikiai supranta, kokioje situacijoje esame, mato, kas darosi prie kaimynų sienų ir rimtai vertins tą grėsmę, prisidės prie bendrų, svarbių sprendimų“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Vyriausybė siūlo Seimui mėnesiui nuo vidurnakčio įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija. Toks siūlymas teikiamas Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje susitelkus šimtams migrantų. Pirmadienį jie nesėkmingai bandė patekti į Lenkiją.
Nepaprastoji padėtis galiotų pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams būtų ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t.t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
Taip pat nepaprastosios padėties režimas leis naudoti valstybės rezervo lėšas krizei spręsti.
Be kita ko, išliktų sustiprinta sienos apsauga, o nepaprastosios padėties teritorijoje būtų ribojamas transporto priemonių judėjimas be pasieniečių leidimo, galiotų draudimas atvykti į šią teritoriją, išskyrus gyventojus, taip pat turinčiuosius nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.
Tarnybos galėtų tikrinti transporto priemones ir asmenis, jų daiktus, siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, sulaikyti įstatymų pažeidėjus.
Vyriausybės parengtą pasiūlymą dėl nepaprastosios padėties įvedimo kartu su premjere Ingrida Šimonyte antradienį po pietų aptars prezidentas Gitanas Nausėda.
Nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų, pirmadienį pasiūlė įvesti Vidaus reikalų ministerija.
Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priima Seimas.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar beveik 6 tūkst. asmenų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.
