Prasidėjus karui ukrainietė apsigyveno Lietuvoje, moteris dažnai dalijasi kadrais su Vilniaus peizažu ir giria šalies grožį.
„Lietuva turi labai gražią gamtą, kuri negali nesidžiaugti“, – po nuotrauka „Instagrame“ brūkštelėjo moteris.
Tiesa, moteris stebina ir pokyčiai, po projekto ji pasikeitė plaukų spalvą.
Televizijos projekte „Meilė be sienų“ sužibėjusi ukrainietė žiūrovus papirko savo charizma ir šypsena. Tiesa, Kristinai teko antrą kartą bėgti nuo karo.
Pirmą karo mėnesį moteris pasakojo, kad tąkart būnant Kyjive istorija pasikartojo: „Gyvenu Kyjivo centre, kaip ir dauguma kitų gyventojų paryčiais prabudau nuo sprogimo garsų, kaukiančių sirenų. Tuo metu buvau panikoje, šoke, nes tai man antrasis karas, kurį tenka patirti, kadangi esu kilusi iš Donecko.
2014 metais išgyvenau lygiai tą patį ir viską mačiau savo akimis kaip kaukė sirenos ir skriejo raketos. Tačiau, tuo metu man teko bėgti į Kyjivą ir kurtis gyvenimą ten, todėl man dabar buvo šokas, nes aš ir vėl antrą kartą su tuo susidūriau, tik būdama sostinėje.“
Moteris atviravo, kad augindama sūnų ji privalėjo kuo skubiau pasirūpinti jo saugumu, o ir kaip teigia pati – pažadėjo sau, kad savo sūnui neparodys to, kaip atrodo karas, todėl pasirinko kelią bėgti iš šalies:
„Kartu su savo mama, sūnumi ir drauge pabėgome iš miesto. Sėdome į mašiną, pasiėmėme su savimi šiek tiek rūbų, daiktų, nes jų sukrovimui turėjome vos pusvalandį ir išvykome į Vakarus, kur vėliau atsidūrėme pasienyje su Moldova.“
Vairuoti Kristinai nebuvo lengva, kadangi sėdėti už vairo 15 valandų be sustojimo teko jai vienai.
„Buvo be galo pavojinga ir baisu, nes nežinojome nei kur jie šaudo, kur ir kas vyksta, todėl vairavau nesustodama. Guodė tai, kad kartu su mumis kelyje vyko dar keturios mašinos, tad nebuvome vieni“, – priduria ji.
Nors šiuo metu ukrainietė saugiai glaudžiasi Lietuvoje su sūnumi ir drauge, o jos mama išvyko pas Graikijoje gyvenantį sūnų, K. Dreiko atvirauja, kad sunkią kelionę į Lietuvą yra sunku pamiršti.
„Iš Kyjivo galėjome pabėgti vos tik vienu keliu, tiltu, kadangi kitas buvo sugriautas. Išvykstant mums sakė, kad tikimybė pabėgti sėkmingai yra įmanoma tik mūsų pačių rankomis.
Kadangi mama išvyko į Graikiją, mums teko Moldovoje praleisti kelias dienas, nes man reikėjo būtinai išsimiegoti ir nuraminti savo nervinę sistemą. Buvo labai sunku vairuoti, kai visos mintys sukosi tik apie karą, Ukrainą.
Dabar suprantu, kad man yra būtina judėti į priekį, nes turiu sūnų, kuriuo reikia pasirūpinti. Ukrainoje jis buvo pradėjęs eiti į pirmą klasę, tad jam būtina suteikti galimybę pratęsti mokymą“, – teigė Kristina Dreiko, buvusi „Meilė be sienų“ projekto dalyvė.
Primename, kad Donecke gyvenusi Kristina neteko tėvo, jis pradingo kaip į vandenį: „Jis kažkada patyrė insultą. Mama jį paliko stovėti lauke, išėjo į parduotuvę dviem minutėms. Išėjusi jo neberado.
Mano mamai šis laikas buvo itin sudėtingas. Aš negalėjau jos aplankyti, nes man neleido įvažiuoti į Donecko sritį. Buvo karantinas ir viskas uždaryta.
Tačiau mes tėčio ieškojome, mano draugai Donecke surinko savanorių būrį, tačiau taip ir nerado. Ir aš pasiėmiau mamą su savimi.“
