• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Bankrutavus didžiausiai Panevėžio gamyklai buvo prognozuojamas didžiulis socialinis sprogimas, tačiau tai neįvyko. Miesto Savivaldybė kartu su Vyriausybe parengė Panevėžio miesto ekonominės plėtros, AB "Ekranas" nutraukus veiklą, tęstinumo užtikrinimo 2007-2009 metais priemonių planą, tačiau jo pasekmių buvę įmonės darbuotojai beveik nepajuto. Dauguma jų be niekieno pagalbos įsidarbino kitur, todėl nedarbo lygis mieste lyg ir nepadidėjo. Tačiau buvę kineskopų gamyklos darbuotojai jaučiasi nuskriausti, rašo "Panevėžio balsas".

Iš Garantinio fondo atsiskaityta

Miesto mero patarėjas ekonomikos ir investicijų klausimais Tadas Jagminas sakė, kad pagal Savivaldybės administracijos parengtą ir miesto Tarybos bei Vyriausybės patvirtintą Panevėžio miesto ekonominės plėtros AB "Ekranas" nutraukus veiklą tęstinumo užtikrinimo 2007-2009 metais planą numatyti 75 milijonai litų. Juos numatoma panaudoti per trejus metus, o planas pradėtas įgyvendinti nuo šių metų pradžios. T.Jagmino teigimu, Socialinės ir darbo apsaugos bei Ūkio ministerijose yra sudarytos priežiūros grupės, kurios domisi lėšų panaudojimo tikslingumu.

Bankrutavus didžiausiai Panevėžio gamyklai buvo prognozuojamas didžiulis socialinis sprogimas, tačiau tai neįvyko. Miesto Savivaldybė kartu su Vyriausybe parengė Panevėžio miesto ekonominės plėtros, AB "Ekranas" nutraukus veiklą, tęstinumo užtikrinimo 2007-2009 metais priemonių planą, tačiau jo pasekmių buvę įmonės darbuotojai beveik nepajuto. Dauguma jų be niekieno pagalbos įsidarbino kitur, todėl nedarbo lygis mieste lyg ir nepadidėjo. Tačiau buvę kineskopų gamyklos darbuotojai jaučiasi nuskriausti, rašo "Panevėžio balsas".

Iš Garantinio fondo atsiskaityta

Miesto mero patarėjas ekonomikos ir investicijų klausimais Tadas Jagminas sakė, kad pagal Savivaldybės administracijos parengtą ir miesto Tarybos bei Vyriausybės patvirtintą Panevėžio miesto ekonominės plėtros AB "Ekranas" nutraukus veiklą tęstinumo užtikrinimo 2007-2009 metais planą numatyti 75 milijonai litų. Juos numatoma panaudoti per trejus metus, o planas pradėtas įgyvendinti nuo šių metų pradžios. T.Jagmino teigimu, Socialinės ir darbo apsaugos bei Ūkio ministerijose yra sudarytos priežiūros grupės, kurios domisi lėšų panaudojimo tikslingumu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasiteiravus, kiek iš numatytų lėšų jau panaudota, T.Jagminas sakė, kad su darbuotojais atsiskaityta iš Garantinio fondo, 7,5 milijono litų skirta Mokslo ir technologijų parkui steigti, tačiau šis procesas, kaip rašėme vakar, beviltiškai stringa. Dar beveik 5 milijonai litų numatyti Technologijų demonstravimo centrui Panevėžio profesinio rengimo centro bazėje steigti. Mero patarėjas akcentavo, kad nemažai lėšų numatoma Darbo biržos, Darbo rinkos mokymo centro parengtiems projektams finansuoti, kad žmonės galėtų persikvalifikuoti ir įsidarbinti. T.Jagmino teigimu, projektų tikslas yra padėti žmonėms nuo atsiskaitymo su jais iki perkvalifikavimo ir įsidarbinimo.

REKLAMA

Buvo pionieriais

Pasiteiravus, ar realu, kad Alytaus savivaldybė gautų prašomus 100 milijonų litų, kai Panevėžiui numatyti tik 75 milijonai ir dar nežinoma, ar jie bus panaudoti, T.Jagminas teigė negalintis prognozuoti Vyriausybės pozicijos ir jos sprendimų. Mero patarėjas pastebėjo, kad Panevėžio miesto savivaldybė buvo pirmoji šalyje, kuri parengė prevencijos priemonių planą bankrutavus stambiausiai miesto įmonei. Anot jo, alytiškiams rengiant planą buvo lengviau, nes jie galėjo remtis Panevėžio pavyzdžiu.

Dauguma surado kitą darbą

REKLAMA
REKLAMA

AB "Ekranas" administratorius Gintaras Gelčys PB sakė, kad, bankrutavus gamyklai, darbuotojams liko neišmokėta apie 20 milijonų litų. Anot jo, Garantinis fondas atsiskaityti su darbuotojais pervedė apie 10 milijonų litų, ir valstybė su žmonėmis visiškai atsiskaitė. Bankroto administratoriaus teigimu, likusi skola darbuotojams bus grąžinta pardavus bendrovės turtą.

Planuoto nedarbo lygio kilimo bankrutavus "Ekrano" gamyklai, kaip buvo manyta, nebuvo. Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Audronės Biguzienės teigimu, iš pradžių nedarbo lygis buvo šoktelėjęs bene dvigubai, tačiau dabar jis grįžo į ankstesnes vėžes. Pasak direktoriaus pavaduotojos, iš brankrutavusios įmonės Darbo biržoje buvo užsiregistravę 2300 žmonių, iš jų 620 buvo perkvalifikuoti ir jų parengimui išleista 2 milijonai 450 tūkstančių litų. Iki šiol darbo ieško tik 146 buvę gamyklos darbuotojai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų