„2023 m. įvyko pirmieji ukrainiečių įsiveržimai į laikinai okupuotą Krymą, – prancūzų dienraščiui „Le Monde“ sakė 38 metų K. Budanovas. – Ir tai tik pradžia“.
Ukraina taip pat ne kartą puolė Rusijos Juodosios jūros laivyną Sevastopolyje Krymo pusiasalyje. „Rusai turėjo skubiai viską perkelti į pietryčius“, – sakė K. Budanovas ir pridūrė, kad Maskva dabar bando įkurti karinio jūrų laivyno bazę nuo Sakartvelo atsiskyrusio Abchazijos regiono Juodosios jūros pakrantėje.
Frontas nejuda
Jis pripažino, kad fronto linija Ukrainoje iš esmės įšaldyta. „Dėl abiejų šalių labai intensyviai naudojamų puolimo dronų tiek Rusijos, tiek Ukrainos puolimas tapo neįmanomas, – sakė jis. – Kitas veiksnys yra minų laukų tankis, neturintis precedento nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.
K. Budanovas sakė, kad jį nustebino Rusijos ekonomikos atsparumas ir kad dabartinių Vakarų sankcijų nepakanka priversti Kremlių pakeisti savo elgesį. „Mane nustebino Rusijos paradoksas. Visi manė, kad Maskva turi stiprią kariuomenę ir silpną ekonomiką. Pasirodo, yra atvirkščiai“, – sakė K. Budanovas. „Ekonomika gali būti silpna, bet šalis nebadauja, toli gražu. Ji tokiu tempu gali tęsti net gana ilgai“, – sakė jis ir pridūrė, kad sankcijos turėtų būti nukreiptos į pagrindinius Rusijos ekonomikos sektorius ir visą finansų sistemą.
Nuovargio ženklų dėl karo Ukrainoje gal ir daugėja, tačiau K. Budanovas paragino Vakarus ir toliau karinėmis priemonėmis remti Kyjivą. „Tie, kurie užsienyje mano, kad pavargo nuo Ukrainos, turės reikalų su rusais, kai jie ateis okupuoti jų pačių teritorijų“, – sakė jis.
K. Budanovas, nuo 2020 m. vadovaujantis Ukrainos karinės žvalgybos padaliniui GUR, tiksliai numatė, kad Rusija puls Ukrainą, ir sakė, kad dabar ne metas derėtis su Rusija. „Derybos prasideda, kai viena ar abi šalys yra suinteresuotos, – sakė jis. – To nėra“.
