Sugavę neteisėtai medžiojantį asmenį aplinkosaugininkai ir policijos pareigūnai savo pergale dažniausiai neilgai džiaugiasi. Itin retai pavyksta įrodyti brakonieriavimo faktą, rašo „Lietuvos žinios“.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Alytaus skyriaus valdybos pirmininkas Evaldas Dainauskas pabrėžė, kad po trumpo sąlygiškos ramybės laikotarpio vėl suaktyvėjo brakonieriai.
"Anksčiau jie medžiodavo kilpomis arba naktimis važinėdami visureigiais žibintų šviesomis baidydavo žvėris. Dabar brakonieriai elgiasi itin įžūliai. Darbo dienomis, šviesiu paros metu, svetimuose medžioklės plotuose jie rengia medžiokles su varovais. Dėl to labai kenčia mažesni miškeliai, kuriuos brakonieriai tiesiog "iškošia", - pasakojo medžiotojų kvalifikacijos kursų dėstytojas E.Dainauskas.
Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento duomenimis, šiais metais čia užfiksuoti 52 medžioklės taisyklių pažeidimai, iš jų 9 šiurkštūs. Pernai nustatyti 43 pažeidimai, iš jų tik 1 buvęs šiurkštus.
"Išvengti atsakomybės už neteisėtai sumedžiotą žvėrį nesudėtinga. Į pareigūnų rankas pakliūva vienas iš šimto ar dviejų šimtų brakonierių. Atsakomybėn patraukiami tik tiek asmenys, kurie sulaikomi esant šimtaprocentiniams įkalčiams", - padėtį pesimistiškai vertino Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Česlovas Meržvinskas.
Medžiotojai be savo plotų
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, legaliu medžiotoju laikomas asmuo, turintis medžiotojo bilietą ir leidimą ginklui. Tačiau vieni medžiotojai priklauso LMŽD, o kiti nėra šios draugijos nariai.
Didelę medžiotojo patirtį turinčio E.Dainausko nuomone, pastarieji sudaro brakonierių daugumą, nes, nepriklausydami jokiam klubui ar būreliui, jie neturi medžioklės plotų. Žinoma, pakviesti draugų jie gali medžioti šiems klubams skirtose teritorijose, tačiau tokia išeitis pasirenkama retai.
"Tokiam medžiotojui labai patogu - jis nemoka metinio LMŽD asocijuoto nario mokesčio, kuris Lietuvoje priklausomai nuo regiono siekia apie 50 litų, taip pat ir klubo mokesčio, svyruojančio nuo 50 iki 200 litų. Tokiam asmeniui nereikia rūpintis gyvūnų šėrimu esant nepalankioms gamtos sąlygoms, jo nejaudina vienos ar kitos rūšies nykimas, gausėjimas. Žmogų valdo tik beatodairiška medžioklės aistra. Tai labai nerimta publika", - nepasitenkinimo neslėpė E.Dainauskas.
Daugelis klubams priklausančių medžiotojų tvirtina, kad šiuolaikinė medžioklė - ne būdas aprūpinti šeimą mėsa. Vyrus į mišką traukia galimybė pabendrauti, pats medžioklės ritualas ir papročiai, kurie ne mažiau įspūdingi nei laimikio sumedžiojimas.
Šiuo metu Lietuvoje registruota apie 30 tūkst. medžiotojų. Alytaus apskrityje veikia 13 klubų, vienijančių apie 1600 medžiotojų.
Pasak E.Dainausko, viena priežasčių, lėmusių brakonierių suaktyvėjimą, - miško žvėrių populiacijos atsinaujinimas. Pastaruoju metu labai pagausėjo šernų, stirnų, elnių, lapių ir bebrų, o sumažėjo kiškių, ančių, kurapkų.
Sulaikyti nepavyko
Šiais metais visą šalį apskriejo žinia apie Lazdijų rajone brakonierių nušautas devynias stirnas ir sužalotą aplinkosaugininką, kuris mėgino sulaikyti sprunkančius pažeidėjus.
Brakonierių ir Krikštonių medžiotojų būrelio susirėmimas įvyko Vosbučių miške. Medžiotojams kilo įtarimų, kai per trečią ar ketvirtą varymą jie aptiko nušautą stirną, mat būrelio nariai dar nebuvo spėję iššauti nė vieno šovinio. Be to, gyvūnas buvo nušautas graižtviniu šautuvu, o medžiotojų būrelio nariai turėjo tik lygiavamzdžius.
Medžiotojams susėdus pietauti, pasiimti nušautos stirnos netikėtai atvažiavo trys vyrai. Tarp medžiotojų buvę policijos ir aplinkosaugos pareigūnai paprašė atvykėlių parodyti asmens dokumentus. Prie automobilio "VW Golf" vairo sėdėjęs alytiškis Modestas Kubilius tokiam prašymui nesipriešino. Medžiotojai pastebėjo, kad vieno iš vyrų batai aptaškyti krauju ir aplipę stirnos šeriais, todėl jie paprašė atidaryti automobilio bagažinę. M.Kubilius atsisakė tai padaryti ir pareiškė, kad bagažinėje vežami itin pikti medžiokliniai šunys. Jis skubiai sėdo prie vairo ir ėmė važiuoti.
Du pareigūnai M.Kubilių mėgino stabdyti: veržėsi į salono vidų siekdami atimti automobilio raktelius, trečiasis medžiotojas užgriuvo ant mašinos priekinio dangčio. Tačiau brakonieriavimu įtartiems vyrams vis dėlto pavyko pasprukti.
Per gaudynes pareigūnai visureigiu užblokavo kelią "VW Golf". Tąkart brakonieriai elgėsi dar įžūliau. Juos sulaikyti mėginusį Liną Truską automobiliu vilko tol, kol nubloškę ant tako jam pervažiavo koją. Vėliau medikai L.Truskai nustatė kelio girnelės lūžį, kojų ir rankų sumušimus.
Kol vieni medžiotojai mėgino sulaikyti įtariamųjų automobilį, kiti nuskubėjo į M.Kubiliaus sugyventinės sodybą Alytaus rajone, Dzirmiškių kaime. Radinys pribloškė net ir daug mačiusius medžiotojus. Ūkiniame pastate gulėjo negyva stirna, už jos - keli jau išmėsinėti žvėrys. Už tvarto buvo matyti dar trijų stirnų likučiai. Tai, kad sodyboje gyvena ar bent lankosi medžiotojai, liudijo gausybė medžioklės trofėjų iš žvėrių ragų ir kaukolių.
Brakonieriavimo neįrodė
Nors atrodė akivaizdu, kad M.Kubilius ir kitas per ikiteisminį tyrimą nenustatytas vyras medžiojo neteisėtai, įrodyti M.Kubilius kaltės dėl brakonieriavimo nepavyko.
Ne kartą už įvairius tyčinius nusikaltimus teistą vyrą Lazdijų rajono apylinkės teismas pripažino recidyvistu, skyrė dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už pasipriešinimą valstybės pareigūnams, panaudojus prieš juos jėgą ir padarius nesunkių kūno sužalojimų. M.Kubilius privalės sumokėti daugiau nei 200 litų Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiųjų gydymą ir 30 tūkst. 500 litų civiliniam ieškovui už patirtą turtinę bei neturtinę žalą.
Nuosprendis M.Kubiliui pasirodė esąs per griežtas, todėl alytiškis jį apskundė Kauno apygardos teismui. Tačiau aukštesnės instancijos teismas paliko galioti apylinkės teismo sprendimą.
Kadangi M.Kubilius gyveno Alytaus rajone, o nušautos stirnos taip pat buvo aptiktos šiame rajone, tyrimas dėl brakonieriavimo buvo perduotas Alytaus teisėsaugininkams.
Neseniai Alytaus rajono apylinkės prokuratūra M. Kubiliaus bylą dėl brakonieriavimo nutraukė. Nepavyko surinkti pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltę. Byla buvo grąžinta tolesniam tyrimui atlikti ir kaltiems asmenims nustatyti.
"Taip nutiko, nes per pradinę tyrimo stadiją pareigūnai veikė netinkamai. Bylos baigtis labai priklauso nuo įvykio vietoje tinkamai surinktų įkalčių. Nepavyko rasti svarbiausio įrodymo - šautuvo", - aiškino prokuroras Inetas Volungevičius.
Jam pritarė ir Alytaus policijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus tyrėjas Saulius Kazlauskas: "Ši byla nebūtų buvusi tokia sudėtinga, jei pareigūnai būtų sumaniau dirbę. Jie tikriausiai daugiau dėmesio skyrė sužalotiems žmonėms, o reikėjo abu nusikaltimus vertinti vienodai." Tiek I.Volungevičius, tiek S.Kazlauskas teigė neabejojantys, kad iš karto nepavykus rasti ir užfiksuoti visų įkalčių, vėliau jie galėjo būti paslėpti.
"Vienintelė paguoda, kad M.Kubilius sulaukė atpildo už aplinkosaugininko sužalojimą, priešingu atveju visuomenės akyse jis būtų likęs be dėmelės", - kalbėjo pareigūnai.
Bijo pranešti
Ir aplinkosaugininkai, ir medžiotojai tvirtina, kad brakonieriai imasi visų įmanomų gudrybių, kad tik išvengtų atsakomybės. Aptikus miške nušautą žvėrį ir prie jo palinkusį žmogų, neturintį leidimo medžioti, įrodyti, kad jis yra brakonierius, bus sunku, jei šalia negulės šautuvas. Tačiau, jei šautuvas ir randamas, bet paaiškėja, kad jis neregistruotas, nustatyti šovusįjį beveik neįmanoma.
E.Dainauskas ir kiti medžiotojai dažnai sulaukia skambučių iš kaimo gyventojų, kurie skundžiasi dėl dieną aidinčių šūvių. Miškuose ir laukuose siautėjančių vyrų sulaikyti nepavyksta. "Jie atvažiuoja galingais visureigiais, turi graižtvinius šautuvus su optiniais taikikliais, labai greitai su laimikiu pradingsta. Atvažiavę randame tik ratų paliktas vėžes", - pasakojo E.Dainauskas.
Kaimo žmonės vengia suteikti daugiau informacijos, nes brakonieriai jiems nedviprasmiškai užsimena apie galimą susidorojimą. "Jei nori ramiai gyventi - nieko nematei ir negirdėjai. Juk namas ir visi kiti pastatai mediniai", - toks argumentas daugelį įtikina. Po grasinimų nė vienas senukas nesiryžta pasakoti apie brakonierius.
Alytaus policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyryje tyrėju dirbantį Liną B. aplinkosaugininkai už medžiojimą be galiojančio medžioklės lapo nubaudė 750 litų administracine bauda, nors pareigūnas bandė įrodyti, kad po svetimo būrelio plotus vaikštinėjo net neketindamas medžioti, o automobilyje rastas šautuvas tebuvusi lazda. Į įvykio vietą atvykę jo kolegos rado graižtvinį šautuvą "Carl-Gustav" su optiniu taikikliu ir du 6,5 milimetro kalibro šovinius. Kai ginklą reikėjo pristatyti į policijos komisariatą, jis jau buvo be pagrindinės dalies - spynos.
Rita Krušinskaitė
