Visgi ekonomistai ir psichologai neabejoja, kad vaikai emigraciją susigalvoja ne patys, o paskatinti tėvų ir giminaičių. O išvykimas nebūtinai yra vaistas nuo visų bėdų.
Visgi naujausia apklausa rodo, kad beveik pusė, net 43 procentai Lietuvos aštuntokų tėvynėje nemato jokių galimybių ir yra pasiryžę emigruoti. Tokius duomenis skelbia Nacionalinis egzaminų centras.
Patys ekspertai pašiurpę
Anot ekspertų, Lietuvoje juk nevyksta karas ar baisios stichijos, net vidutinis lietuvis uždirba daugiau nei aštuoni iš dešimties pasaulio gyventojų, tačiau pusė dar visai jaunų protų auga su mintimi išvykti. Kodėl? Atsakymą pateikia Marijampolės gimnazistai.
Ekspertai sako – tokios jaunuolių mintys nestebina žinant, kad penktadalis žmonių šalyje skursta, o dalis vaikų netgi namuose neturi sąlygų mokytis. Tačiau baisiausia esą – kad vaikai dabar auga tarsi iliuzijų burbule. Jaunimas įsivaizduoja, kad už Lietuvos sienų jų laukia pasakų šalis, kur pinigai patys krenta į rankas.
Mažų miestelių mokyklose netgi pastebima tendencija, kad abiturientai renkasi laikyti vieną vienintelį valstybinį egzaminą – anglų kalbos. Ir, beje, išlaiko labai gerai. Psichologai pastebi, kad norą išvykti iš Lietuvos jaunose galvose pasėja ne kas kitas, o artimieji. Kai tėvai tiesiai šviesiai aiškina, kad geriau būti juodadarbiu užsienyje nei pamažu daryti karjerą Lietuvoje, vaikai kito kelio ir nebemato.
Emigracija tapo mada?
Ekonomistai sako, kad emigraciją jaunuoliai mato kaip lengviausią kelią visoms problemoms išspręsti, tačiau kelias į tikslą dažniausiai būna ilgas ir sunkus. Jaunuoliams derėtų pasverti, ar vadinamajam „pinigų kalimui“ praleistas laikas atsipirks ateityje.
Premjeras tvirtina, kad noras emigruoti tapo nauja lietuvių mada.
Visgi žmonės ne tik grasina, bet ir veikia – vien pernai iš Lietuvos emigravo 50 tūkst. žmonių. O ką daryti, tikslių žingsnių premjeras įvardyti negali – tik kad reikia stengtis, jog žmonės daugiau uždirbtų. Tačiau pažadais žmonės gyvena jau ilgai. Gitanas Nausėda atkerta, kad valdžia vis dar nedaro nieko, kad gaivintų regionus – būtent čia labiausiai tuštėja ir mokyklos, ir sodybos.
Ekspertai sako, kad vilties jaunimui neįkvepia ir slogi atmosfera mokyklose, patyčios, ir nežinia dėl švietimo reformos. Esą kam stoti į universitetą, jei nežinai, ar po kelerių metų jis nebus uždarytas.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
