Tokius pareiškimus visiškai pagrindžia platformos „Dongchedi“ surinkti ir „Bloomberg“ agentūros cituojami duomenys, rodantys, kad vien per pirmąjį šių metų pusmetį Kinijoje debiutavo apie 650 naujų arba pastebimai atnaujintų automobilių modelių.
Kas slypi po įspūdinga statistika?
Į minėtą įspūdingą skaičių patenka ne tik visiškai unikalūs, nuo švaraus popieriaus lapo sukurti automobiliai, bet ir modelių atnaujinimai (vadinamieji faceliftai), komplektacijų keitimai bei specialios dizaino serijos. Tačiau net ir atmetus smulkesnius patobulinimus, tempas išlieka stulbinantis.
Kinijos automobilių technologijų ir tyrimų centro (CATARC) duomenys rodo, kad į šios šalies rinką kas mėnesį stabiliu grafiku išrieda apie 30 visiškai naujų modelių.
Pats sparčiausias evoliucijos šuolis fiksuojamas transporto priemonių grupėje, kuri Kinijoje žymima NEV (New Energy Vehicles) santrumpa.
Tai yra ekologiškesni modeliai, tarp kurių dominuoja grynieji elektromobiliai, iš tinklo įkraunami hibridai bei versijos su papildomu vidaus degimo varikliu, veikiančiu tik kaip generatorius elektros nuotoliui padidinti.
Tokie prekių ženklai kaip BYD, „Geely“, „Xpeng“, „Nio“, „Leapmotor“ ar „Li Auto“ vietinėje arenoje jau seniai kovoja ne vien patraukliomis kainomis. Tikrosios varžybos persikėlė į technologijų lygmenį – konkuruojama dėl žaibiško baterijų įkrovimo greičio, didesnio elementų energijos tankio, pažangesnės programinės įrangos bei autonominio vairavimo asistentų efektyvumo.
Technologinis spaudimas
Šis hiperaktyvus Azijos gamintojų aktyvumas sukuria milžinišką spaudimą Europos automobilių koncernams. Tradiciniai Vakarų gamintojai yra įpratę dirbti pagal griežtai suplanuotus, daug metų trunkančius vienos kartos modelio ciklus.
Įprastai europietiškas automobilis rinkoje gyvena šešerius ar septynerius metus, o maždaug ciklo viduryje sulaukia vieno pastebimesnio atnaujinimo.
Tuo metu Kinijos bendrovės demonstruoja visiškai kitokį lankstumą – jos sugeba techninę automobilio dalį, interjero sprendimus bei programinį kodą iš esmės pakeisti kelis kartus greičiau, o naujausius laboratorijų išradimus akimirksniu pritaikyti masinėje gamyboje.
Ši tendencija nebėra vien tik Tolimųjų Rytų vidaus reikalas. Didelė dalis šių sparčiai tobulinamų modelių pamažu atranda savo kelią į Senojo žemyno gatves – tiek su pačių kinų logotipais ant variklio dangčio, tiek per bendrus projektus bei aljansus su strateginės partnerystės ieškančiais Europos automobilių pramonės gigantais.
Tiesioginis smūgis naudotų automobilių likutinei vertei
Tokia sparti pramonės kaita neišvengiamai keičia ir vartotojų elgseną bei rinkos dėsnius. Pirmiausia, nuolatinis naujų modelių srautas provokuoja aštrius kainų karus pirminėje rinkoje, o tai spaudžia gamybos maržas žemyn.
Tačiau dar didesnį iššūkį šis reiškinys kelia antrinei rinkai. Dėl nuolatinio technologijų atnaujinimo drastiškai sutrumpėja laiko tarpas, per kurį nusipirktas automobilis pirkėjo akyse išlaiko technologinės naujienos statusą – vos kelerių metų senumo transporto priemonė pagal savo funkcijas moraliniu požiūriu pradeda atrodyti pasenusi.
Galutinis šio proceso padarinys, su kuriuo jau dabar tenka susidurti vairuotojams, yra smarkiai krentanti naudotų automobilių likutinė vertė.
Kai naujesnės, geresnės ir pigesnės technologijos rinką užlieja kas kelis mėnesius, ankstesnės kartos naudoti modeliai pirkėjams tampa mažiau patrauklūs, o jų kaina antrinėje rinkoje tirpsta kur kas greičiau nei buvo prognozuota.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
