REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Institucijos aiškinasi, kiek Europos Sąjungos (ES) lėšų panaudota netikslingai, o Susisiekimo ministerija pasimetusi tarp savo pačios potvarkių.

REKLAMA
REKLAMA

Vykdydama valstybinį auditą pagal ES reglamentą, Valstybės kontrolė konstatavo, kad, antai, rekonstruojant Vilniaus ir Kauno oro uostus, dar nuo 2007 metų netinkamai buvo finansuotos terminalų statybos, svarbių asmenų salės įrengimas bei kiti modernizavimo darbai.

REKLAMA

„Mes nesakome, kad VIP salės nereikia – dauguma oro uostų tokias turi. Valstybės audito išvadose tiesiog konstatuojama, kad darbai negali būti finansuojami iš ES lėšų. ES paramos skirstymo tvarką, nacionaliniame lygmenyje, yra nusistačiusi pati Susisiekimo ministerija,“ – portalui balsas.lt aiškino Valstybės kontrolės 8–ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Rojutė.

Susisiekimo ministerijos nustatytoje tvarkoje nurodyta, jog netinkamomis finansuoti iš ES lėšų laikomos visos išlaidos, susijusios su oro uostų inžinerinių tinklų pertvarka. Tuo tarpu, oro uosto VIP salės įrengimas netinkamas finansuoti iš ES lėšų dėl to, kad šiems darbams buvo netinkamai panaudotas užsakovo rezervas.

REKLAMA
REKLAMA

Susisiekimo projektus ir ES Sanglaudos bei kitų fondų lėšų panaudojimą koordinuojančios Transporto investicijų direkcijos vadovo Armino Mačiulio teigimu, visi ilgalaikiai projektai tikslinami ir koreguojami iki pat jų užbaigimo.

Pašnekovas tikino, kad auditorių ataskaitose minimi terminalų pritaikymo Šengeno reikalavimams projektavimo darbai pradėti dar gerokai anksčiau negu šalis įsijungė į tą erdvę. A. Mačiulis neneigė, kad rengiant projektą dar nebuvo žinomos ir tokios detalės, kaip pavyzdžiui, kokie šviestuvai bus montuojami terminalo patalpose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pasitikrinama tik pradėjus dirbti. Šitie projektai buvo finansuoti pagal tuo metu patvirtintą Vyriausybės finansavimo tvarką. Dar nebuvo iki galo pabaigti ir patvirtinti visi teisės aktai, reglamentuojantys skyrimą 2007 – 2013 metams, o darbai jau vyko“, – aiškino A. Mačiulis.

Savo ruožtu, ir pats Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis nemato tragedijos, kad kyla neaiškumų dėl ES pinigų panaudojimo. Kalbėdamas televizijoms, E. Masiulis pasigedo institucijų atsakomybės apsisprendžiant dėl to, kokie darbai finansuotini iš ES paramos, o kokie iš valstybės biudžeto.

REKLAMA

„Reikia valstybėje institucijoms susitarti tarpusavyje, o tik paskui rašyti laiškus į Briuselį“, –  kalbėjo E. Masiulis.

Lietuvoje atlikta ES paramos panaudojimo audito ataskaita remiasi ir ES institucijos, kontroliuodamos, kaip skirstomi bendrijos pinigai. Nacionaliniu lygiu atlikti patikrinimai dar neužtraukia baudų, tačiau rekomenduoja pašalinti trūkumus, o, jų vertinimu, neteisingai paskirstytos lėšos susigrąžinamos iš projektų vykdytojų ir perskirstomos kitome ES remiamoms sritims.

Valstybės kontrolė ir Transporto investicijų direkcija tebetikslina, kokią sumą iš paskirtos ES Sanglaudos fondo paramos susigrąžinti iš Vilniaus tarptautinio oro uosto rekonstrukcijos projektų vykdytojo, tačiau tuo pačiu pripažįstama, kad netinkamai galėjo būti paskirstyta iki 15 milijonų litų.

REKLAMA

Transporto investicijų direkcijos skaičiavimais, netinkamai paskirstytų pinigų suma – vos ne trigubai mažesnė. Galutinius skaičiavimus žadama pateikti užbaigus projektą ir sulaukus visų sąmatų.

Susisiekimo ministerijai ir anksčiau rūpesčių kėlė ES pinigų panaudojimas. Bene daugiausiai lėšų skirta geležinkeliams, tačiau ir ten kirba neaiškumai bei dviprasmybės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų