REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dėl Lietuvos finansų stabilumo kol kas nerimauti nebūtina, tačiau dabartinė nekilnojamojo turto sektoriaus padėtis leidžia kalbėti apie bankų sistemos riziką. Lietuvos finansų sistema stabili, teigia Lietuvos bankas naujoje Finansinio stabilumo 2008 m. apžvalgoje.

REKLAMA
REKLAMA

Apžvalgoje pažymima, kad Lietuvos finansų sistema ir jos reikšmingiausia dalis - bankų sistema - vertintina kaip stabili ir pajėgi atlaikyti vidaus ir išorės šokus. Tačiau nurodoma, kad rizika šalies finansų sistemos stabilumui, palyginti su 2006 m. ir 2007 m. pradžia, nors ir nuosaikiai, padidėjo.

REKLAMA

Apžvalgoje teigiama, kad šalies bankų skolininkų padėtis yra gera: sparčiai didėjo įmonių pelnas ir namų ūkių pajamos. Bankų veikla buvo pelninga, o kapitalo bazė šių metų pradžioje dar sustiprėjo. Tačiau išorės ir vidaus makroekonominė aplinka pasikeitė: ryškėja vis daugiau požymių, kad ekonomikos augimas bus lėtesnis, o dėl to šiemet, nors ir nuosaikiai, didės rizika bankų sistemai.

Pagrindinės rizikos kyla dėl padidėjusios įtampos, susijusios su likvidumu pasaulio rinkose, taip pat dėl galimo staigesnio paskolų portfelio kokybės pablogėjimo. Tai atsitiktų, jei dėl sparčiau nei prognozuojama sulėtėjusio šalies ekonomikos augimo pablogėtų įmonių finansinė būklė, išaugtų nedarbas ir sumažėtų namų ūkių realiosios pajamos.

REKLAMA
REKLAMA

Bankų sistemos kredito rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė, kad didžiausi šalies bankai buvo atsparūs didelės apimties neigiamiems ekonominės padėties pokyčiams: nekilnojamojo turto kainų kritimui ir palūkanų normų augimui. Be to, bankų sistema laikė pakankamas likvidaus turto atsargas, užtikrinančias tiek einamųjų įsipareigojimų vykdymą, tiek pakankamai didelį atsparumą netikėtiems likvidumo sumažėjimo šokams.

Komentarai

Mindaugas Leika, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mes matome, kad bankų sistemos rizika kol kas išlieka nedidelė. Aišku, kad ji yra didesnė nei praėjusiais metais, nes ekonomikos augimas lėtėja ir tai yra pagrindinis rizikos šaltinis“, - teigė M. Leika.

„Vidaus makroekonominiai veiksniai - nekilnojamojo turto sektoriaus padėtis, augantis atotrūkis tarp pasiūlos ir paklausos šiame sektoriuje, taip pat šio sektoriaus augimo lėtėjimo įtaka kitiems ekonominės veiklos sektoriams - kelia pagrindines rizikas“, - sakė M.Leika.

Jekaterina Rojaka, Banko „DnB Nord“ vyresnioji analitikė

Finansų sistema mūsų šalyje yra išties stabili. Palyginti su kitomis šalimis, rizikingų paskolų dalis yra menka. Priklausyti Skandinavijos finansiniam blokui yra gana didelis pliusas, nes šių finansų korporacijų investicijos diversifikuotos - Lietuvai ir apskritai Baltijos šalims skirta dalis yra gana nedidelė. Globalios rinkos finansinė suirutė padarė neigiamą įtaką ir finansų sistemai Lietuvoje, nes pabrango ištekliai, bankai visame pasaulyje pradėjo labai apdairiai skolinti vienas kitam. Taigi galime riziką vertinti kaip padidėjusią.

REKLAMA

Dabartinė padėtis rodo, kad ekonomikos augimas nebebus toks spartus, koks buvo prieš 2-3 metus, bet tai yra natūralus veiksnys, nes kasmet augti po 80 proc. yra neįmanoma. Didėjanti rizika yra susijusi su valstybės fiskaline politika ir su einamosios sąskaitos deficitu. Lietuva iš visų Baltijos šalių išsiskiria pernelyg dideliu fiskaliniu disbalansu - tai yra mūsų minusas. Tačiau einamosios sąskaitos deficitas turėtų mažėti, nes skolinimosi ir vartojimo bumas atslūgo.

Violeta Klyvienė, Banko „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

Lietuvos finansinė sistema yra stabili. Pavyzdžiui, vertinant tokius rodiklius kaip blogų arba beviltiškų paskolų dalies padidėjimas, jeigu toks ir yra, tai labai nežymus ir nerodo jokios grėsmės šalies ekonomikai.

REKLAMA

Rizika šalies finansų sistemai yra padidėjusi dėl nepalankios padėties tarptautinėse rinkose. Mes esame priklausomi nuo svyravimų pasaulinėje rinkoje, nes visa mūsų ekonomika iš esmės buvo pagrįsta paskolų srautu iš užsienio. Bet kokie palūkanų didėjimai ir rizikos išaugimai atsiliepia ir bankų skolinimo politikai - ji tampa kur kas griežtesnė ir prisideda prie vadinamojo ekonomikos variklio lėtėjimo.

Šalia tokių vidinių dalykų kaip ekonomikos disbalansas, didelė infliacija ir einamosios sąskaitos deficitas turime ir gana blogą išorinę padėtį, nes vis dėlto esame skolininkai. Rizika yra padidėjusi, palyginti su kitais metais, kai padėtis buvo visiškai kitokia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų