violeta klyvienė

 Kartais sakoma, jog norint įtikinti estą, reikia sakyti „būsi pirmas, kuris tai turės“, o kalbant su lietuviu tenka griebtis atvirkščio argumento – „kaimynai jau turi“. Kad ir kaip būtų, euro integracijos klausimu ši taisyklė pasitvirtina. Estija prie euro zonos prisijungė 2011 m., o Latvija su nauja valiuta pradės ateinančius metus.

Praėjusiais metais sparčiai augusi Rusijos ekonomika mažina apsukas. Vangi tiesioginių užsienio investicijų plėtra lems vos 2 proc. metinį BVP prieaugį. Tačiau tikimasi, kad 2014 m. Rusijos BVP augimas paspartės iki 2,5 proc. Realaus darbo užmokesčio augimas, mažas nedarbo lygis ir atsigaunantis kreditavimas palaikys spartų privataus vartojimo augimą.

Patikslintais duomenimis, Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo tik šiek tiek sparčiau nei skelbė pirmasis įvertis (2,3 proc.), tačiau detali BVP duomenų analizė rodo, kad didžioji dalis šio nelaukto sulėtėjimo buvo nulemta bazės efekto bei vienkartinio pobūdžio veiksnių. BVP išlaidų metodų komponentės patvirtina – vidaus paklausos augimas išlieka spartus. Bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas arba, trumpai tariant, investicijos išaugo 17,7 proc.

 Giedrė Sankauskaitė „Taupyk skatiką juodai dienai“, – pataria liaudies išmintis. Tačiau panašu, kad šalies ekonomikos atsigavimą pradedantys jausti gyventojai augančių pajamų kaupti neketina, priešingai, džiaugiasi pirkdami naują brangesnį drabužį, kurio krizės metais negalėjo sau leisti.

Investicijų plėtra Rusijoje vis dar vangi – 2013 m. rugpjūtį ji praktiškai sustojo, o toks investavimo pasyvumas kenkia šalies BVP augimui. Tuo tarpu vartojimo augimas išlieka stiprus, o mažėjanti infliacija artimiausiu metu jį turėtų padaryti dar intensyvesniu. Lūkesčiai, kad Rusijos centrinis bankas aktyviau paskatins ekonomiką kol kas nepasiteisino, nors vis dar tikimės palūkanų sumažinimo šiais metais.

Sveikatos reforma – Konstitucinio Teismo rankose tiesiogine to žodžio prasme. Už tokį keistoką reformos įgyvendinimo modelį iš esmės turėtumėme būti dėkingi keliems politikams, kurie pastarąjį teismą tiesiog yra pavertę savo politinių ambicijų įgyvendinimo mechanizmu. Ir šiandien pasirodo, kad tik teisininkai gali pasakyti, kaip pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą Lietuvoje.

Jei Rusijos pagrindinės problemos – keliai ir kvailiai, tai Lietuva turi vieną esminę problemą – reformas. Nesvarbu, ar tai būtų mokesčių, ar valstybinių įmonių valdymo, ar pensijų, ar energetikos. Pas mus neretai geros idėjos, laikui bėgant, transformuojamos taip, kad galiausiai visuomenei pateikiamas neaiškus „hibridas“, diskredituojantis pačią reformos esmę.

 JAV Kongresui nesugebėjus priimti potvarkio dėl biudžeto, stabdomas JAV valstybinių institucijų darbas. Neracionalių sprendimų netrūksta ir „super“ valstybėse – JAV politikai ir vėl „šovė sau į kojas“, o respublikonai nenori numatyti papildomo finansavimo prezidento Baracko Obamos inicijuotam „Prieinamos sveikatos apsaugos“ (angl. Affordable Care Act’s) įstatymui.

Bene svarbiausias kiekvienos įmonės ar organizacijos darbas rudenį – ateinančių metų biudžetų sudarymas. Valstybės biudžetas – jokia išimtis, tik dėmesys ir pačiam procesui, ir rezultatams šiuo atveju yra didesnis. Vertins, kritikuos, girs daugelis viešoje erdvėje pasisakančių ekspertų, politikų ar pareigūnų.