„Šis festivalis gimė prieš dešimt vasarų iš didelio noro sukurti ypatingą erdvę scenos menams, kur žmonės galėtų susitikti ir kartu mėgautis stebuklais, kurie gyvai kaskart gimsta scenoje. „Midsummer Vilnius“ gimė iš didelės meilės scenai, rašoma pranešime spaudai.
Per tuos metus, nepaisant įvairių kataklizmų, karo grėsmės, festivalis ne tik nesustodamas vyksta, bet jau tapo ir tradicija. Tradicija vidurvasarį susitikti Valdovų rūmų kieme. Aš tikiu, jog čia susitiksim dar daug vasarų ateityje“, – sako festivalio įkūrėjas ir vadovas Valdas Petreikis.
Pasak jo, itin simboliška, kad jubiliejinį festivalį uždarė būtent Andriaus Mamontovo koncertas su orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno. Šiam projektui aranžuotes kūrė kompozitorius Jievaras Jasinskis – kūrėjai, be kurių, kaip sako Petreikis, festivalis galbūt net nebūtų įvykęs.
„Tai projektas, gimęs specialiai „Midsummer Vilnius“, bet vėliau pakėlęs sparnus – skambėjęs „Abbey Road“ studijoje, didžiosiose Lietuvos arenose, Trakų pilyje, Vingio parke. Ir simboliška, kad šį vakarą jis grįžta į „Midsummer Vilnius“ sceną uždaryti dešimtojo festivalio“, – kalbėjo Valdas Petreikis.
Liepos 14–25 dienomis festivalį aplankė apie 24 tūkst. žiūrovų. Scenoje pasirodė per 400 artistų. Renginių metu dirbo didesnė nei 80-ies žmonių komanda. Penki festivalio vakarai – pilnai išpirkti.
Ryškūs scenos vardai
Festivalio atidarymo vakarą scenoje pasirodė teatrališkasis Benjamin Clementine su savo grupe ir jungtiniu Lietuvos muzikos kūrėjų mikroorkestru. Emociškai tankus, intymus ir išgrynintas koncertas – publika klausėsi beveik nekvėpuodama.
Du kartus festivalyje į sceną žengė Free Finga. Abu kartus – pilnas kiemas, stipri energija ir programa, drąsiai peržengianti žanrų ribas – nuo švelnios lyrikos iki gitaros rifų, nuo trapios ramybės iki galingos emocijos.
Jazzu koncertas tapo vienu šilčiausių festivalio vakarų – scenoje skambėjo švelnumas, tikrumas ir nuoširdus ryšys su publika. Ir dar vienas netikėtumas: pirmą kartą per jos koncertą „Midsummer Vilnius“ istorijoje – nelijo.
Peter Bence savo pasirodymu prikaustė nuo pirmųjų akordų. Kaip pats sakė – koncertai po atviru dangumi, kai leidžiasi saulė ir keičiasi šviesa, turi kažką magiško.
Lietaus debesis virš Valdovų rūmų išsklaidė Violeta Urmana – jos balsas, kartu su Alfredo Nigro, nukėlė į muzikinę kelionę per skirtingas epochas ir stilius – nuo baroko iki neapolietiškų romansų.
Festivalyje pirmą kartą skambėjo teatro komedija – Oskaras Koršunovas į kiemą atvedė „Vestuves“. Sausakimša salė ir juoko pliūpsniai po atviru dangumi tapo šio vakaro vizitine kortele.
Net grėsminga liūtis nusprendė nesikišti į šamaniškai užburiantį „Fink Orchestra“ pasirodymą. Melancholiškai jautri, bet stipri muzikinė patirtis visus nukėlė į tylos ir savirefleksijos pasaulį.
Devintasis vakaras – Dee Dee Bridgewater. Triskart „Grammy“ laureatė, scenoje dovanojusi ne tik džiazo klasiką, bet ir ekspromtu gimstančius spektaklius – kupinus nuoširdumo, energijos ir šilto dialogo su publika.
„Opera po žvaigždėmis“ šiemet subūrė prestižinių scenų solistus: Edgarą Montvidą, Andrey Bondarenko ir Lauren Fagan. Jų balsai, subtilumas ir emocinė galia tapo pagrindiniu vakaro akcentu.
Festivalio pabaigoje – Andrius Mamontovas su orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno. Jo dainos įgavo naujų spalvų ir svorio – muzika, kuri jungia kartas ir išlieka atmintyje dar ilgai po paskutinio akordo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
