(nuotr. Arnoldas Ivanauskas)
Restauruoti verta ne tik istorinius automobilius
Šeštame ar septintame dešimtmetyje pagamintos mašinos yra tos, kurias šiuo metu galima dažniausiai sutikti skirtingose dirbtuvėse, o ir anksčiau paminėtuose laikotarpiuose pagamintos mašinos leidžia džiaugtis nuostabiais dizaino sprendimais bei pakankamai moderniais techniniais išpildymais, dėl kurių nereikės norimą maršrutą įveikti velkantis 50 km/val. greičiu arba negraužti ką tik nukarpytų nagų karštą vasaros dieną, nes pergyvenate, jog vandeniu aušinamas variklis netrukus užvirs kaip arbatinis.
Ieškodami atsakymų į savo klausimą, šį kartą į pagalbą pasitelkėme, mūsų nuomone, kone idealiausią kompanioną. „Classic Car Loft“ dirbtuvių įkūrėją, Lietuvos automobilių klubo, klasikinių automobilių padalinio vadovą Šarūną Žitkevičių, kurį, atidesni „Automanas.lt“ skaitytojai turėtų atpažinti.
Pradėję šnekučiuotis automobilių restauracijos tema, Šarūnas Žitkevičius iškart pabrėžia, jog restauracijos procesą verta pradėti ne tik tiems automobiliams, kurių amžius perkopė, pavyzdžiui, keturiasdešimt ar net septyniasdešimt metų.
(nuotr. Arnoldas Ivanauskas)
„Kone idealiausiu pavyzdžiu galėčiau įvardinti dabar mūsų dirbtuvėse stovintį „Mercedes-Benz CL 600 AMG“. Jis į Lietuvą atvyko iš Japonijos, techniškai – puikios būklės. Vis dėlto, automobilio kėbulas gana rimtai pažeistas korozijos, tačiau vokišką kupė įsigijęs žmogus vis tiek yra pasiryžęs investuoti nemažus pinigus“, – pasakoja specializuotų dirbtuvių įkūrėjas.
Natūralu, jog sekančių klausimų seka atrodo gana nuspėjamai. Kodėl? Kodėl būtent šis modelis? Kiekvienas galime sugalvoti bent po vieną priežastį kodėl, tačiau „Classic Car Loft“ dirbtuvių vadovas sako, jog investicijos į tokį modelį kaip „CL 600 AMG“ neatrodo tik kaip skubotai priimtų sprendimų padarinys: „Ateityje šio automobilio vertė tik augs. Dabar tokį modelį galima įsigyti už maždaug 20 tūkst. eurų, tačiau po vienerių ar dvejų metų ši suma kaip reikiant išaugs. Esu įsitikinęs, jog dabar šis modelis brangsta labiau negu kuris nors kitas senesnis modelis“, – savo įžvalgomis dalinasi ekspertas.
Šiandien „CL 600 AMG“ yra tokio paties amžiaus kaip ir dyzelinis „Volkswagen Passat“, tačiau kelios išskirtinės savybės jį padaro tuo automobiliu, kuris ateityje neabejotinai turės pasisekimą tarp tų, kurie į mašiną žiūri kaip į investiciją.
Norite greičiau? Tuomet vertėtų atsižvelgti į vieną dalyką
Šnekučiuodamiesi apie dirbtuvėse stovintį vokišką kupė, netrukus išgirstame dar vieną priežastį, dėl kurios dar jauno amžiaus automobiliai (ir ne tik jie) yra patrauklūs. Tai – galimybė naujas detales įsigyti tiesiai iš gamintojo.
„Šiam modeliui galima nupirkti visas reikalingas detales tiesiai iš gamintojo. Kėbulo, pakabos, variklio, greičių dėžės. Šį modelį galima visapusiškai atnaujinti originaliomis detalėmis už sąlyginai mažą sumą“, – pabrėžia Šarūnas.
„Mercedes-Benz“, iš tiesų, yra vienas iš nedaugelio europietiškų automobilių gamintojų, kuris siūlo platų ir naudingą gamintojo palaikymą senesnių, klasikinių automobilių vairuotojams. Pavyzdžiui, „W107“ modeliui galima įsigyti praktiškai visas detales iš gamintojo. Tokia pati situacija yra su „Mercedes-Benz W113“. Reikalingų detalių ir komponentų galima gauti iš gamintojo, specializuotų dirbtuvių, kurios siekia ištiesti pagalbos ranką ir tuo pačiu padeda ikonomis tapusioms mašinoms sugrįžti į bendro naudojimo kelius.
Akivaizdu, jog galimybė gauti reikalingas dalis čia ir dabar, ir už sąlyginai racionalią sumą, kaip reikiant paspartina automobilio tvarkymo ar restauracjios darbus. Verta pridurti, jog oficialus gamintojo palaikymas taipogi gali sumažinti riziką sulaukti netikėto skambučio, kurios turinys atrodytų maždaug taip: „Aukcione radome chromuotą detalę. Jos kaina – 1500 eurų. Dar tiek pat pridėk, jog ją atrestauruotume.“
Šarūnas Žitkevičius pasakodamas apie skirtumus tarp modelių, kurie turi bent kažkokį gamintojo palaikymą ir kurie šiuo privalumu negali pasigirti, kaip gerą pavyzdį įvardijo du BMW modelius: „E24“ ir „E9“. Abu turi kupė kėbulo tipus, abu varomi galiniais ratais ir abu iki šiol geidžiami ne tik ištikimų BMW entuziastų. Žinoma, abiejų modelių vertė skirtinga, tačiau į galutinę sąmatą neįtraukiant automobilio kainos, vien restauracijos kaštų skirtumai gali skirtis net keturis kartus.
Gera žinia yra ta, jog automobilių gamintojai vis dažniau pradeda demonstruoti dėmesį klasikiniams, istoriniams modeliams, dėl kurių iki šiol iš proto kraustosi didžiulė entuziastų bendruomenė. Šiu metu stiprų gamintojo bei specializuotų dirbtuvių palaikymą turi ne tik kai kurie BMW ar „Mercedes-Benz“ modeliai. Į lengvai restauruojamų ar tvarkomų automobilių sąrašą taip pat galima įtraukti „Jaguar E-Type“ bei eilę skirtingų amerikietiškų kupė: „Ford Mustang“, „Dodge Challenger“, „Pontiac GTO“. Įsigijus anksčiau paminėtus ar kitus „Muscle“ tipo modelius galėsite miegoti pakankamai ramiai, nes visus reikalingus komponentus rasite šalyje, esančioje už didžiulio Atlanto vandenyno.
„Amerikiečių pramonė reikalingų detalių prigamino tiek, jog jų mums visiems užteks keliems dešimtmečiams į priekį“, – priduria Šarūnas.
Emocijos prieš logiką
Iki šiol sugebėjome išsiaiškinti, jog siekdami palengvinti savo gyvenimą, turėtumėte žvalgytis į modelius, kurie turi gamintojų palaikymą ir į tuos, kurių vertė dar nespėjo išsipūsti iki devinto dangaus ir yra pakankamai modernūs naudoti kasdien, bet pagal kokius kriterijus atskirti, kuris modelis yra vertas jūsų investicijų ir kuris ne?
Kaip pavyzdį Šarūnui Žitkevičiui pateikėme du, visiems puikiai pažįstamus automobilius: „Honda CRX“ ir „Porsche 924“. Du, lyg ir panašūs, bet ir tuo pačiu absoliučiai skirtingi modeliai, turi pakankamai didelį gerbėjų užnugarį. Vis dėlto, Šarūno Žitkevičiaus nuomone, tik vienas iš jų turi realią, apčiuopiamą vertę.
(nuotr. Arnoldas Ivanauskas)
„Honda CRX“ – jis niekada nebus brangus. Šis automobilis buvo skirtas ekonominei klasei, dažniausiai iš gamyklos išvažiuodavo neturėdamas galingo variklio. Žinoma, „Honda“ galima patobulinti, galbūt kai kurie automobilio sprendimai ir buvo geri, bet jo paskirtis buvo labai konkreti ir aiški. Jį būtų verta restauruoti tik su sąlyga, jeigu jis žmogui kelia tam tikras emocijos“, – priežastis įvardija ekspertas.
Tuo tarpu Šarūno Žitkevičiaus favoritu įvardijamas „Porsche 924“ turi ne vieną, bet keletą kozirių. Vienas iš jų – markės prestižas, markės istorija bei didžiulė „Porsche“ bendruomenė, kuri puoselėja skirtingus bendrovės modelius. Be to, „Porsche“ net ir atokiausiame pasaulio kampelyje bus „Porsche“.
„Žvelgiant į youngtimerių rinką, retas japoniškas automobilis gali pasiūlyti ką nors įdomaus. Pavyzdžiui, „Mazda MX-5“ tikrai nėra ta mašina, kuri sugeba atitikti keliamus kriterijus. Vienintelės išimtys gali būti „Honda S2000“ bei „Honda NSX“. Tai retos išimtys Japonijos automobilių pramonėje“.
(nuotr. Arnoldas Ivanauskas)
Restauruoti galima ne tik įprastus automobilius
„Jeep Wrangler“, „Land Rover Defender“, „Toyota Land Cruiser“ – kiekvienam iš jūsų puikiai žinomi vardai ir automobiliai, kurie nuo pat pirmųjų dienų turėjo vieną ir labai aiškią paskirtį – nuvykti iš vieno pasaulio kampelio į kitą, ar netgi iš vieno rajono į kitą, važiuojant ne keliais, bet bekele. Bet kokiu paviršiumi, bet kokiomis oro sąlygomis.
Akivaizdu, jog šie visureigiai turi milžinišką sekėjų armiją, kuri galėtų įvardinti bent vieną mėgstamo visureigio pranašumą ir kodėl kitas yra tiesiog nosį riečiančio kvapo gabalas. Vis dėlto, specializuotų dirbtuvių vadovas Šarūnas Žitkevičius pabrėžia, jog iš visų kada nors sukurtų visureigių, jis rekomenduotų tik gimusius neįprastomis sąlygomis: „Hummer H1“ ir G klasės „Mercedes-Benz“.
„Hummer H1 buvo skirtas kariniams tikslams. Trumpai tariant – karinė mašina, tačiau vėliau pasirodžiusios civilinės versijos gali patenkinti apetitą tų, kurie nori visapusiškai išskirtinės mašinos. O ir civilinių versijų vertė parodo, ko šis automobilis vertas. Dabar šių automobilių kainos prasideda nuo maždaug 60 tūkst. eurų.
Tuo tarpu diskutuojant apie G klasę, netrukus į paviršių iškyla dar viena rekomendacija: „Aš asmeniškai svarstyčiau G klasės įsigijimą ir restauraciją tik su sąlyga, jeigu tai modelis, pagamintas nuo 1990-ųjų. Galvočiau apie versiją, kuri iš spartietiško darbinio arklio tapo civilizuotu, paprastiems žmonėms pritaikytu automobiliu“, – įžvalgomis dalinasi ekspertas.
Tendencijos Lietuvoje
Lietuviai įprastai yra pratę savo santaupas investuoti į nekilnojamąjį turtą, tačiau „Classic Car Loft“ dirbtuvių įkūrėjas atskleidžia, jog pastaruosius trejus metus tendencijos Lietuvos po truputėlį keičiasi.
Specialisto teigimu, vis daugiau žmonių į automobilį žvelgia kaip į investiciją. Daugelyje išsivysčiusių šalių klasikiniai automobiliai jau seniai tapo objektu, leidžiančiu gauti pakankamai didelę investicinę grąžą, bet tokių Lietuvoje – dar mažuma.
„Pas mus dažniausiai atvyksta vyresniosios kartos atstovai, kurie į dirbtuves atveža automobilius su kuriais kadaise važinėjo senelis ar tėvas. Kai kurie automobilius renkasi pagal savo gimimo datą arba iš prisiminimų vaikystėje ar jaunystėje. Prieš kelias dešimtis metų jiems konkretūs automobiliai atrodė sunkiai pasiekiami, tačiau dabar tapę finansiškai nepriklausomi, jie gali sau leisti tokį malonumą“.
