Prieš savaitę paskelbti Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) dalies aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo rezultatai yra nekorektiški, mano Kazimiero Simonavičiaus universiteto atstovai. Siekiant gauti teisingus vertinimo rezultatus, siūloma keisti požiūrį į aukštųjų mokyklų vertinimo metodiką.
Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektoriaus, prof. dr. Arūno Augustinaičio teigimu, metodika, pagal kurią vertinamos aukštosios mokyklos, turi tris esmines ydas. Pirma, ji vertina jau nebe aktualią 2008-2010 metų situaciją. Antra, ši vertinimo metodika labiau tinka XIX, bet ne XXI amžiaus universitetams. Trečia, nėra atsižvelgta į itin reikšmingus valstybinių ir privačių aukštųjų mokyklų veiklos sąlygų skirtumus.
„Analizuojant universitetų veiklą bei išteklius, buvo vertinama jų praeitis, bet ne dabartis ir juo labiau ne ateities perspektyvos. Kalbant konkrečiai apie Kazimiero Simonavičiaus universitetą, šiais metais jis pradėjo plėtrą bei reorganizaciją – pakeitė pavadinimą, statusą bei strategiją. Tačiau, deja, ekspertai vertino seną informaciją“, – teigia prof. dr. A. Augustinaitis.
Stebina ir tai, kad vertinant universitetus, nėra atsižvelgiama į globalios epochos pokyčius ir studijų technologijas, tačiau vertinamos didelės patalpos ir fizinės darbo vietos, o ne šiuolaikiškos informacinės ir komunikacinės studijų technologijos.
„Vertinami aukštųjų mokyklų realieji ištekliai suprantami tradiciškai, neįsivaizduojant, kaip turėtų veikti XXI a. universitetas. Pavyzdžiui, reikalaujama plėsti bibliotekas, nors šiuolaikiniai universitetai jas vis labiau skaitmenina, plečia klasikinio mokymo auditorijose galimybes, tobulina studijų virtualioje erdvėje procesą. Vertinimo kriterijai pritaikyti pasenusiam modeliui universitetą įsivaizduojant kaip erdvius mokslo rūmus. Deja, prabangą išlaikyti nenaudojamą nekilnojamąjį turtą šiais laikais sau leisti gali tik valstybės finansuojami universitetai, – sako prof. dr. A. Augustinaitis. – Tai, kad bendras universiteto patalpų plotas vienam studentui nepasiekė reikalaujamų 7 kv. metrų, vertiname veikiau kaip savo strateginį pranašumą diegiant šiuolaikiškus studijų metodus, paremtus „debesų kompiuterijos“ technologijomis“.
Nepaisant iš esmės skirtingų valstybės paramos ir finansavimo sąlygų, nevalstybinių ir valstybinių universitetų vertinimo kriterijai yra vienodi, nors ta pati ar net aukštesnė studijų kokybė nevalstybiniuose universitetuose pasiekiama daug kartų mažesnėmis sąnaudomis ir ištekliais. Kazimiero Simonavičiaus universiteto atstovai džiaugiasi, kad pedagoginio ir administracinio personalo sudėtis įvertinta teigiamai, nors nuolatinių dėstytojų įdarbinimą riboja tai, kad privačiose aukštosiose mokyklose jų mokslinio darbo stažas nėra pripažįstamas.
Nežiūrint metodikos neišbaigtumo ir nekorektiško bei demokratinei visuomenės principų neatitinkančio vertinimo informacijos pateikimo visuomenei būdo, Kazimiero Simonavičiaus universiteto bendruomenė gerbia šį ŠMM ekspertų sprendimą, nereikalauja išskirtinių sąlygų ir patikina, kad sąžiningai sieks formaliosios atitikties realiųjų išteklių metodikoms, kokios jos bebūtų.
