Vokietijos gestapo (Geheime Staatspolizei) viršininkas Heinrichas Muelleris (Heinrichas Miuleris), kurio likimas iki pat šiol nebuvo tikrai žinomas, mirė Berlyne 1945 metais ir, koks būtų sukrečiantis posūkis Holokausto organizatoriui, palaidotas žydų kapinėse, paskelbė Vokietijos istorikai.
H.Muelleris, prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu vadovavęs gestapui, paskutinį kartą matytas Adolfo Hitlerio bunkeryje Berlyne kitą dieną po nacių lyderio savižudybės 1945 metais.
Esą jis sakęs, kad niekada nesileis rusų sučiupamas. Tačiau amerikiečių ir britų tyrėjai, po karo medžioję pabėgusius nacius, nerado įtikinamų įrodymų, kad H.Muelleris būtų žuvęs per Berlyno žlugimą ar pabėgęs į Pietų Ameriką, – kaip pavyko kai kuriems aukštiems nacių pareigūnams.
Dabar profesorius Johannesas Tuchelis (Johanesas Tuchelis) sako radęs įrodymų, kad iš tikrųjų H.Muelleris mirė Berlyne 1945 metais ir iš pradžių buvo laikinai palaidotas karinių oro pajėgų „Luftwaffe“ štabo sodelyje, o vėliau perlaidotas masiniame kape miesto žydų kapinėse.
„Mano nuomone, visos su Heinrichu Muelleriu susijusios paslaptys atskleistos“, – sakė jis naujienų agentūrai „Reuters“ Berlyne Gynybos ministerijoje Vokietijos pasipriešinimo atminimo centro pastate, kur 1944 metais mėginę Hitlerį nuversti vokiečių karininkai buvo sušaudyti.
Kaip savarankiškas gestapo vadovas, H.Mueller iš pradžių turėdavo pranešinėti Reinhardui Heydrichui (Reinhardui Heidrichui), vienam pagrindinių Holokausto architektų, iki nužudymo 1942 metais Prahoje, o vėliau – SS vadui Heinrichui Himmleriui (Heinrichui Himleriui).
J.Tuchelis vadina H.Muellerį „biurokratu“, kuris eidamas savo pareigas „buvo atsakingas, kartu su Himmleriu, Hitleriu ir Heydrichu už daugybę masinių nusikaltimų“.
Istorikas domėjosi vienu H.Muellerio įsakytu nusikaltimu ir aptiko mas dokumentų apie jo mirtį.
Tai buvo vieno duobkasio parodymai, surašyti po karo Rytų Vokietijoje, kaip jis 1945 metais palaidojo Berlyno žydų kapinėse vieną vyriškį generolo uniforma.
Rytų Vokietijos policijai tuo metu tai nerūpėjo, o J.Tuchelis palygino prie lavono rastus dokumentus ir karinius apdovanojimus ne tik su Berlyno archyve laikomais dokumentais, bet ir su Vokietijos žvalgybos bei JAV CŽV duomenimis.
J.Tuchelis padarė išvadą, kad H.Muelleris žuvo ir atsekė jo lavono kelią iki istorinių žydų kapinių, siekiančių 17-ąjį amžių, kur yra palaidotas žydų filosofas Mosesas Mendelssohnas (Mozesas Mendelsonas).
Naciai išniekino šias kapines, jose buvo iškasta 16 masinių žudynių kapų ir palaidota daugiau kaip 2700 žmonių, žuvusių nuo Sąjungininkų bombų ir per Berlyno žlugimą.
Žydų centrinės tarybos pirmininkas Dieteris Graumannas (Diteris Graumanas) pareiškė, kad „siaubingai neskoninga, jog žiaurus nacių sadistas palaidotas žydų kapinėse“. „Tai aukų atminimo įžeidimas“, – pabrėžė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
