Atsakė, ar kardelių nešimas rugsėjo 1-ąją – sovietinis palikimas: „Ši tradicija...“

Vieniems ši tradicija atrodo žavinga, vis tik kiti mano, kad toks gėlių dovanojimas – sovietinio palikimo išraiška.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Štai kiek arbatpinigių iš tiesų turite palikti kavinėje: kitaip galite prisidaryti gėdos

Pamačius, ką pardavėjas daro turguje su maistu, Moniką net supykino: „Ar aš čia per jautri...?“

Atskleidė, ar valgant šaltibarščius galima dėti bulves į sriubą, ar reikia šakutės: nustebins ne vieną

Siekiant išsiaiškinti, ar kardelių donavojimas išties sovietinė tradicija, naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į etiketo žinovą, Seimo narį Arminą Lydeką ir protokolo ir etiketo lektorę ir „Raffine“ etiketo mokyklos įkūrėją Emiliją Ždanovič-Pečkienę.

+23

Kardelių dovanojimas – nėra sovietinė tradicija

Kardeliai, kitaip gladiolės – tai ilgos, kardus primenančios gėlės, kurios rugsėjo pirmąją kasmet būna šluote iššluotos iš prekybos centrų.

Apie jas sakoma, kad šios gėlės simbolizuoja stiprybę, garbę, ištvermę ir charakterio atkaklumą, tad yra puikiai tinkamos pagerbti pedagogams.

„Visiškai nematau nieko blogo tame, kad mokiniai neša mokytojams kardelius ar kitas gėles rugsėjo 1 dienos proga.

Ši tradicija gyvuoja jau eilę metų, yra graži mokytojų pagarbos forma, tad nemanau, kad teisinga kažkaip kitaip ją mėginti interpretuoti“, – savo požiūriu dalijosi A. Lydeka.

Anot pašnekovo, šios gėlės yra gražios, stilingos, senos ir kartas nuo karto vis susilaukiančios pelnyto populiarumo.

Pasak jo, net pavadinimas „gladiolės“ yra tarsi nuoroda į narsius kovotojus – gladiatorius, iš ko gimė pavadinimas „kardeliai“: „Čia išskirtinio grožio gėlė, ją būtų keista sieti su sovietiniu laikotarpiu, ideologija.“

O visiems tiems, kurie teigia, kad gladiolės – tai sovietinis palikimas, etiketo ir protokolo žinovas A. Lydeka atkirto, kad tai pramanai.

Anot jo, vertėtų prisiminti istorijos žinias, o prireikus pavartyti vadovėlius, kad būtų aišku, jog sovietinių laikų simbolis būdavo raudoni gvazdikai.

„Jie būdavo dedami ant karių paminklų, pionieriai nešdavo juos į mokyklas, tad būtų galima priskirti, kad raudoni gvazdikai yra sovietinės ideologijos išraiška“, – teigė jis.

Pasak A. Lydekos, į kitas gėles žvalgytis ir jų vienaip ar kitaip su laikmečiu sieti nereikėtų, nes tai – nėra teisinga.

Svarbiausia – įgėlių teikimo tikslas

Tiesa, E. Ždanovič-Petkevičienė dalijosi kitokia nuomone. Anot jos, pats gėlių dovanojimas yra vienas seniausių ir universaliausių pagarbos ir dėmesio gestų, kurio tikrai negalima teisti, vis tik kardelių dovanojimo tradicija įsitvirtino dar sovietmečiu.

Nepaisant to, ji nurodė, kad dėl to šių gėlių tikrai nevertėtų atsisakyti, nes jos auga itin patogiu dovanojimui laiku – rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.

„Ne viskas, kas išpopuliarėjo sovietmečiu, savaime tampa sovietinės ideologijos simboliu. Mes ir šiandien naudojame daugybę dalykų, kurių paplitimo istorija susijusi su konkrečiu režimu, tačiau tai automatiškai nepadaro jų to režimo simboliais. 

Žmogus, valgantis baltąją mišrainę, nedeklaruoja ištikimybės Sovietų Sąjungai. Lygiai taip pat žmogus, vilkintis „Hugo Boss“ kostiumą, savaime nepalaiko nacizmo, nors bendrovė nacistinės Vokietijos laikotarpiu gamino uniformas nacių organizacijoms.

Su kardeliais dar paprasčiau. Jie žydi rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje, buvo plačiai auginami soduose, lengvai prieinami, todėl natūraliai tapo Rugsėjo 1-osios gėlėmis. Tai veikiau sovietmečio kasdienybės palikimas, o ne ideologinis simbolis“, – nuomone dalijosi ji.

Specialistė pridėjo, kad etiketo požiūriu svarbesnė yra ne gėlių rūšis, o intencija, saikas ir jų įteikimo būdas. Pašnekovės teigimu, vienas kardelis ar nedidelė puokštė, kurią vaikas įteikia mokytojui, yra pagarbos ir padėkos ženklas.

Ji taip pat pridėjo, kad šios gėlės įteikiamos be transportavimui skirto popieriaus, žiedais į viršų, dešine ranka, žiūrint žmogui į akis ir pasakant keletą nuoširdžių žodžių.

„Siūlymas atsisakyti gėlių vien dėl jų sąsajos su sovietmečiu turi tam tikrą istorinį pagrindą, tačiau kartu rizikuoja užgožti gilesnę šio gesto prasmę“, – paaiškino ji.

Etiketo žinovė pridėjo, kad svarbu ir tai, jog gėlių įteikimas netaptų prievole, nes štai šioje vietoje slypi tikrasis sovietinis palikimas. Anot jos, vertėtų atsisakyti ne gėlių, o mąstymo, kad gėles reikia nešti vien dėl to, kad taip daro visi.

„Kas nori – dovanoja. Kas nenori – neprivalo. Pagarba mokytojui neturėtų būti matuojama nupirktų gėlių kiekiu ar jų kaina“, – teigė ji.

Į rugsėjo 1-ąją – su vertingais dovanų kuponais?

Nors visiems jau įprasta, kad per rugsėjo 1 dieną mokytojams nešamos gėlės, vis tik kartais tėvai įdeda kur kas didesnes ir brangesnes dovanas vaikams nunešti pedagogams.

Dažniausiai tai – įvairių prekybos centrų čekiai, pasilepinimui skirtos procedūros. Tokias dovanas A. Lydeka vertino skeptiškai.

„Kalbant apie brangias dovanas, geriau jų nereiktų“, – trumpai tarstelėjo jis.

Pasak etiketo žinovo, nors kiekvienas turi savo teisę rinktis, kokios vertės ir kada dovanoti dovaną, vis tik vertėtų prisiminti, kad tokioms dovanoms rugsėjo 1-oji nėra tinkamiausia proga.

Anot jo, nors iš principo dovanojimo idėja etiketui neprieštarauja, vis tik reiktų įvertinti moksleivio ir mokytojo santykį, moksleivio tėvų ir mokytojo santykį.

„Kur kas teisingiau taip nesielgti ir mokslo metų pradžios proga išskirtinių brangesnių dovanų nedovanoti“, – patarė jis.

E. Ždanovič-Pečkienė taip pat ragino atsisakyti brangių dovanų įteikimo mokytojams, nes tai tiek etiškai neteisingai, tiek prieštarauja teisės aktams.

„Mokytojo santykis su mokiniu ir jo tėvais yra profesinis, todėl dovana turėtų būti tik simbolinis pagarbos ir dėkingumo ženklas, o ne priemonė demonstruoti finansines galimybes ar siekti išskirtinio mokytojo palankumo“, – sakė ji.